Įkvėpk žodžio

"Tu klysti. Mes visos bijome žmonių, kurie mus gali įskaudinti." Knygos nugarėlė: Ankstyvą žvarbų gruodžio rytą, drengiant tirštai šlapdribai, teismo medicinos ekspertė Mora Ailz vyksta į nusikaltimo vietą moterų vienuolyne. Akivaizdu, kad žmogus, uždaro vienuolyno koplyčioje nužudęs jaunutę vienuolę ir sunkiai sužalojęs pagyvenusią – tikras pamišėlis: kam užkliuvo taikios, nuo pasaulio atsiskyrusios seserys? Bylos tyrimui patekus į aklavietę, detektyvų dėmesys nukrypsta į v yresnę vienuolę, kurios gyvybę stengiasi išgelbėti medikai. Jei pavyktų ją išplėšti iš mirties nagų, ji taptų pagrindine dar vieno, kur kas baisesnio, nusikaltimo liudytoja. Pirma pažintis su Tess Gerritsen ir galiu pasakyt tik tiek - noriu dar!  💯 Paskutiniu metu skaitymui ieškau kažko, panašaus į detektyvus ar trilerius, tad su Tess pataikiau tiesiai į dešimtuką! Įtraukė nuo pat pirmo puslapio, nes kaip vienuolės mirtis gali nesudominti? Mora Ailz - teismo medicinos ekspertė, vadinama Mirusių Kara...

Colleen McCullough "ERŠKĖČIÚ PAUKŠČIAI".  🥀 "Tikriausiai nė vienas žmogus nežino tiek, kad galėtú nuspręsti, kas blogiau: nesuvokiamas ilgesys, kurį neišvengiamai lydi nerimas bei irzlumas, ar aiškus troškimas ir valingas veržimasis tá troškimá nuvaldyti."  Knygos nugarėlė: 1977 m. pasirodęs romanas sulaukė stulbinamos sėkmės. Leidimo minkštais viršeliais teisės buvo parduotos už tada rekordinę 1,9 milijono JAV dolerių sumą. Egzotiškame Australijos fone pasakojamas trijų šeimo s kartų epas, kurio centre – uždrausta jaunos merginos ir katalikų kunigo meilė. Romanas sužavėjo skaitytojus, tapo tarptautiniu bestseleriu, buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų, pagal jį sukurtas nepaprastai populiarus, dabar jau televizijos klasika tapęs serialas ir miuziklas. Visú išgirta klasika, kuriá taip džiaugiaus pradėjus skaityti. Ir... Nepaliko tokio didelio įspūdžio, kokio tikėjaus. Žinojau, kad skaitau meilės romaná, bet tikriausiai tikėjausi kažko labai kito. Žinoma, nebu...

"Argi viltis gali būti netikra?" Knygos nugarėlė sako: "Dievas skambina vienąkart - tai alegorinis pasakojimas apie žmonių tikėjimo galią, apie artimųjų netekties skausmą ir viltį, kad jie visada liks su mumis. Kai į pasaulį žvelgi atviromis akimis, paguoda gali ateiti netikėtu būdu ir pavidalu." Ką reiškia stebuklas? Kaip mes juos priimame? O stebuklas čia pasireiškia netikėtais skambučiais... iš dangaus. Taip, iš dangaus. Žmonės, netekę artimų žmonių, išgirsta jų balsus telefonuose. Ketrina sulaukia tokio smūgio, išgirdusi mirusios mylimos sesers Dianos raminančius žodžius. Tesė - mamos Rutos. Džekas - neteko sūnaus Robio, tačiau skambutis jį grąžina. Tačiau, ne visi kažko netekę, gauna galimybę vėl patirti pilnatvę. Salivanas - taip ir neišgirsta, žuvusios žmonos balso. Na, o pastorius Vorenas paprasčiausiai nedrįsta tikėti šio stebuklo tikrumu. Kuo mane patraukė ši knyga? Savo gražumu, tyrumu, nuoširdžiu tikėjimu. Istorija parodo kam žmonėms reikalingas tikėj...

Pirmiausia - kodėl pradėjau skaityti? Noriu savo sáraše turėti kuo daugiau klasikos, o ir šį romaná taip dauguma knygú mylėtojú giria. Na, ir žinoma, tas viršelis... traukia akį ( Leidykla "Jotema" nuostabus leidinys)!  Kaip man sekėsi? Knyga susidaro iš dviejú daliú: pirmiausia prasideda nuo istorijos apie Poncijaus ir Kristaus konfliktus, su sovietiniu  vaizdiniu. "jokiam laikui ir jėgau nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė" - taip teigia knygos santrauka galiniame puslapyje. Ir tai tiesa, ši knygos dalis įtraukia, verčia šiek tiek dūsauti nuo to gražaus jausmo. Jis - rašytojas, strigdamas savo talente su kūriniu, ji - mylinti moteris, kuri savo meile ragina ir stengiasi dėl Meistro sėkmės. Rašytojas gražiai vaizduoja kaip meilė pakeičia žmogaus elgesį, kai kiekvienas bildesys ir šešėlis verčia laukti TO žmogaus.  💌 Knygoje sutiksite ir šėtoná, kremus, leidžiančius skraidyti bei kalbančius katinus. Be to, puikiai pavaizduotos žmoniú bausmės už jú ankstesnius p...

Mane visada traukė filmai, serialai apie kriminalistiką, pvz CSI ir ypač Melo teorija. Kuo remiasi tyrėjai, kokiais faktais grindžiamas jų darbas ir panašiai. Atsakymų ieškojimas nusikaltimuose ir jų motyvai verčia mąstyti, "prilipti prie ekrano" ir nepaleidžia žiūrovo dėmesio.  Bibliotekoje labai greitai akį patraukė ši knyga, su nekantrumu ją verčiau ir laukiau, kol skaitysiu! Ir tikrai! Buvo taaaip įdomu ir galiu pasakyti - stipru. Apie tai, kaip devynmečiai vai kai jaučia malonumą žudydami savo vienmečius ar mažesnius vaikus. Iš kur tokio amžiaus vaikai gali atrasti baisias idėjas savo galvose? Nejučia imi galvoti apie ateitį, kai turėsi savus vaikus ir kaip juos reikės nuo to apsaugoti. Deja, nežinau, kas baisiau: žudantys vaikai ar tėvai, žudantys savo vaikus? Autorius aprašo tai, kaip viena išsilavinusių žmonių pora nužudė savo dukrelę ir slapstė tai, prašydami aplinkos pagalbos. Jų vaiko paieškai buvo pasitelkta visa tyrėjų komanda, žiniasklaida. Žiniose bei la...

John Irving kaip rašytojá mėgstu, iki šiol jo skaitytos knygos man "susivalgydavo", bet šioje kažko pritrūko..  🔍  Tai istorija apie du netikėtai susipažinusius draugus, nusprendusius leistis į kelionę motociklu. Jú dienos visiškai nerūpestingos, kai miegi miške, po atviru dangumi, o pietums susižvejoji žuvies. Atvykę į nedidelį miestelį, draugai apsistoja vienos moteriškės pilyje, į kuriá juos atveda jauna graži mergina. Galite atspėti, kad vienas  iš draugú pakliūna į susižavėjimo pinkles, įsimyli merginá ir pradeda kurti planus su ja, kol antrasis turi bėgti nuo policijos. Taip jie trumpam išsiskiria ir tai duoda tragišká lemtį. Tačiau planas, susijęs su zoologijos sodu vistiek įvykdomas. Lengvas skaitinys, kai nesinori kažko, kam reikia galvojimo ar įtampos. Be to, aprašoma baisi kasdienybė gyvūnú, esančiú zoologijos soduose.  🐾 🚫 Mano vertinimas: 3/5

Truputį mažiau nei prieš metus laiko sužinojau apie šią knygą ir pagaliau ją laikiau rankose, o mintyse laikysiu dar ilgai!  Knyga pasakojama daktaro lūpomis, kuris moka nuostabiai žodžiais perteikti jį supančią aplinką, jog ji būtų magiška... Čia ir buvo pirmasis mano knygos įspūdis, pradėjus skaityti. Rodos San Mikelė - ne kas kitas, o tiesiog pačio Dievo sukurtas rojaus kampelis. Skaitai, mintyse dėlioji vaizdą ir nori bėgti ten, kur šilta, žmonės neapkrauna galvų rūpesčiais ir viskas kvepia sūria jūra. Čia radau daug ko: man aktualios pagarbos ir meilės gyvūnams - A. Munthe apie juos rašo pagarbiau, nei apie žmones, nes tik gyvūnai gali pajausti ir susitapatinti su mirtimi. Ar kas nors galėtų taip elegantiškai ir švelniai aprašyti paukščių lizdo sukimą ir pavadinti tai „flirtu“?  Antras dalykas, privertęs mane įsimylėti šią knygą, tai kaip autorius kalba apie pacientus ir daktarų darbą, jų pašaukimą, bei tuos, kurie elgiasi atvirkščiai. Kūrinyje tiek daug aktualių dalykų...

Apsnigti kalnai. Viešbutis. Didžiulis viešbutis ir tik trys asmenys jame.  Grubus vaizdas to, kas aprašoma Stephen King'o knygoje „Švytėjimas“. Kodėl pasiėmiau? Kadangi tuo metu buvo helovyno laikotarpis, tai norėjosi mistikos, trupučio siaubo elementų. Ir žinot? Išpildė mano lūkesčius šimtu procentų! Džekas - dėstytojas, netekęs darbo už tai, kad smurtavo prieš studentą (na, tiksliau pakėlė ranką, žodis „smurtas“ labai jau baisus). Gavęs pasiūlymą žiemos metu prižiūrėti didžiulį viešbutį kalnuose, jis su žmona Vende ir sūnumi Deniu išvyksta. Po jiems suteikto turo, pamatę kiek maisto jų laukia, Džekas su Vende nusiramino ir atsipalaidavo. Kas gali jiems nutikti? Baimė, košmarai, neviltis, smurtas.  Knyga dvelkia mistika ir baime, įtraukia iki pat gelmių, jog net nesugebi atsitraukti. Ilgėjančiuose vakaruose ir helovyno nuotaikoje šis romanas buvo geriausias draugas. Prieš pradedant skaityti, peržiūrėjau knygos ekranizaciją, tad ėmiau versti puslapius su nekantrumu. Kūrin...

Ar mylite gyvūnus? Aš kitokio atsakymo nei "taip" negalėčiau ištarti. Nuo pat mažens užaugau su gyvūnėliais, juos mylėdama ir gerbdama (tai darau iki šiol: turiu namie katę, kurią priglaudėme iš gatvės). Visada mano dėmesį nukreipia šunelis, kačiukas ar bet kuris kitas gyvūnėlis. Labai juos myliu ir be jų negalėčiau įsivaizduoti savo namų.:) Galbūt todėl ir labai norėjau perskaityti Dario Martinelli knygą „Laiškai sūnui vegetarui“. Prieš ją nusipirkdama, skaičiau ne vieną aprašymą ir labiausiai patraukė tai, jog knygoje karaliauja tema - gyvūnai, jų teisių gynimas ir, žinoma, vegetarizmas. Knygos pati forma yra, kaip galima atspėti, laiškai, skirti autoriaus vaikui. Jam gimus, tėvai nusprendė nemaitinti vaiko mėsa, tačiau, jam paaugus ir galint atlikti savarankiškai sprendimus, vegetarizmas nebus skiepytas prievarta ir vaikais bet kuriuo metu galės pakeisti savo gyvenimo būdą. Autorius neperša priverstinai savo gyvenimo būdą vaikui, tiesiog supažindina su savo vertybėmis ir...

Paatviraukim.:) Visada buvau skeptiškai nusiteikusi prieš šią knygą, mačiau, kad dauguma ją skaito, bet man visada galvoje kirbėjo mintis, jog tai tik dar viena gyvenimo pamokymų knyga.. Iš tikrųjų tai aš neklydau, nes ši knyga ir buvo panaši, bet manęs nenuvylė, tad leiskit plačiau papasakoti. Alanas - pagrindinis veikėjas, kurio akimis didžioji knygos dalis ir yra pasakojama. Knyga prasideda tuo, jog jis bando nusižudyti, stovėdamas ant Eifelio bokšto. Kas jam užkerta kelią? Nepažįstamas vyriškis, stovėjęs ten, tamsoje, kuris siūlo pakeisti jam gyvenimą. Tik yra viena sąlyga: Alanas privalės atlikti visas jam skirtas užduotis, kitaip turės atsisakyti gyvenimo. Taip knyga ir rutuliojasi, kai Alanas, atlikinėdamas jam skirtas užduotis, po truputį nugali savo baimes ir tobulėja vidumi. Aišku, knyga nebūtų įdomi, jei viskas tuo ir pasibaigtų.:) Kas man labiausiai patiko? Idėjos, sukurtos autoriaus, padedančios atsisakyti savo baimių ir tam reikalingi veiksmai. Manau, daugelis iš mūsų bi...

Dieve Dieve, mano tinklaraštis baigia sunykti... Na, bet tikiuosi, jog su vasara ateis ir mano įrašai čia.:) Perskaičiau Ernesto Hemingvėjaus „Kam skambina varpai“, tiesa, tai dariau laaabai ilgai, nes vis nebūdavo tam laiko. Jei nesate nieko girdėję apie šią knygą, tai pasakysiu, kodėl aš ją paėmiau į rankas. Internete radau pasidalintų labai romantiškų, širdį pažadinusių citatų, todėl, susidomėjus, panorau perskaityti visą kūrinį. Jei trumpai, tai visas veiksmas vyksta Ispanijoje, kalnuose, per pilietinį karą. Amerikietis Robertas Džordanas atvyksta su užduotimi - susprogdinti tiltą. Atvykęs savo užduoties, jis susiduria su vietiniais, kurie kalnuose slepiasi nuo pavojaus, taip tuo pačiu, padedami atvykėliui įvykdyti planus. Knyga susideda iš, jei neklystu, 500 (plius minus) puslapių, kuriuose aprašomos vos kelios dienos. Klausiate kam šitiek puslapių kelioms paroms? Ogi per tą laiką, pagrindinis veikėjas patiria tikriausiai viską, ką žmogui įmanoma. Naujas pažintis, draugystę, p...

“Sometimes you climb out of bed in the morning and you think, I'm not going to make it, but you laugh inside — remembering all the times you've felt that way.” Charles Bukowski

Nežinau kam pasakoti, nes iš tikrųjų ir per sunku tai daryti. Jau gana ilgą laiką jaučiuosi sutrikusi viduje, kankinuosi, nebemoku mėgautis gyvenimu. Galbūt todėl, nes nelengva matyti, kaip tavo artimiausias žmogus serga depresija. Dėl to, bijau grįžti savaitgaliais namo, nes žinau, jog mano, ar kito šeimos nario, ne taip ištartas žodis gali padaryti žalą. Todėl gyvenu nuolatinėje įtampoje. Per daug bijau visko: bijau, jog nenusiseks mokslai, bijojau dėl darbo, apskritai, dėl visko. Su niekuo nešnekėjau, laikiau viską viduje ir tai padarė tiek man, tiek mano mylimam žmogui žalą. Tapau itin pavydi, nuolat priekaištavau, nebemokėjau būti jaunu žmogumi. Ir tai man atlygino to žmogaus praradimu. Žinau, jog esu viduje sužalota ar kažkas tokio, bet užkrauti savo rūpesčius kitiems, artimiesiems būtų per daug savanaudiška, kai problemų ir taip yra per akis. Kiekvieną dieną turiu apsimesti, jog man viskas gerai, nors girdžiu, kaip manęs klausia, kodėl aš niekad nesišypsau. O dabar yra ypač sunk...

Grįžtu su šiuo nuostabiu kūriniu (o, kad būčiau tai supratusi dar mokykloje...)! Visiškai nesitikėjau, kad šitaip įtrauks, sužavės ir paliks be žodžių. Iš tiesų. Be jokių abejonių, pasipildžiau savo geriausiųjų sąrašą.:) Pradėkim nuo pradžių. Po ilgos neskaitymo krizės nusprendžiau, jog turiu pajusti, ką reiškia tikra klasika. Turėjau kelias knygas omeny ir taip gavosi, jog bibliotekoje užkliuvau už Doriano Grėjaus. Ir, kaip jau sakiau, buvo nuostabu! Turbūt daugelis esat vienaip ar kitaip susidūrę su šiuo kūriniu, nes pati ją žinau iš mokyklos laikų. Ir nežinau, ar Oskaras Vaildas yra tiesiog ypatingai geras rašytojas, ar tik šis jo kūrinys išėjo nuostabiai. Bet kuriuo atveju, Doriano (pagrindinio veikėjo) charakteristika ir pati asmenybė verčia jo kartu ir nekęsti, ir žavėtis. Naudodamasis jog yra jaunas ir išskirtinai gražios išvaizdos, jis mėgaujasi gyvenimu ir dėmesiu. Garsus dailininkas jį dievina, kas su juo susipažįsta, nori vis daugiau ir daugiau. Pasipūtęs, arogantiškas ir...

Taip jau būna, kai visą laiką užima mokslai, o dar neseniai ir prisidėjo darbas. Pradžia sunki, norisi viską mesti, o apie knygas ar tinklaraštį nė pagalvoti negali. Tereikia įsivažiuoti, nusiraminti, pamatyti lange pirmą sniegą ir pajusti Kalėdų dvasią. Dabar vėl ramiai esu panirusi į skaitymą. :) Šiuo metu mano dėmesys sutelktas ties Oskaru Vaildu. Labas, Dorianai Grėjau. 

Per kelis „pasimatymus“ su Bukowskiu perskaičiau jo ne itin romantišką „Paštą“. Kaip ir visuose jo kūriniuose, taip ir čia ta pati atmosfera: ironija, besiliejanti per kraštus, seksas bei alkoholis.Pagrindinis veikėjas kaip ir pati atmosfera - visada kenčiantis pagirias ir savo sumautą paštininko darbą. Vienintelis džiaugsmo suteikiantis dalykas jo gyvenime (jei šis žmogus išvis jaučia džiaugsmą) tai jo nimfomanė sugyventinė.  Henrio Činaskio gyvenimas kaip nuolat ratu besisukanti Žemė. Atrodo, kartais jam jau pavyksta pabėgti nuo paštininko dalios, tačiau, galiausiai jis vistiek ten atsiduria.  Deja, daugiau kaip ir neturiu ko pasakyti. Telieka patiems perskaityti.

Atsiradus laisvam laikui, pasibaigus vasarai (deja..) grįžtu atgaivinti savo tinklaraštį! Karščiausias metų laikas baigėsi ir kadangi man tai buvo toli gražu ne atostogos, neturėjau laiko nei knygų skaitymui, nei blog 'o pildymui. Prasidėjo ruduo, kartu su juo ir nauja pradžia: naujos paskaitos, nauji rūbai, naujos knygos, naujas karštas kavos puodelis. Ir supratau, jog iš tikrųjų aš myliu rudenį.:) Dievinu tą žvarboką orą, krentančius ir spalvą pakeitusius lapus, megztinius, lietų už lango ir žvakių šviesą..  Na, o šįkart žvakės šildė mane skaitant „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“. Turbūt kas skaitėte šią knygą žinote, jog yra pastatytas ir filmas. :) Turbūt panašiai prieš metus teko jį žiūrėti, todėl dabar nusprendžiau palyginti su knyga. Taigi kas geriau? Perskaičius pusę knygos, maniau, jog filmas geresnis, buvau net įsitikinus! Skaitėsi gan sunkiai, nebuvo to norimo veiksmo, todėl gan ilgokai užtrukau su ja. Beeeet. Antroji pusė patenkino visus mano įgeidžius. Žavėjo smul...

Atmintyje įstrigo momentas, jog kažkur (neprisimenu kur) radau anotaciją ar recenziją šios knygos, bet žinau tiek, jog sudomino, todėl pasiėmiau iš bibliotekos. Perskaičiau ganėtinai greitai, per keletą dienų (kas man paskutiniu metu nebūdinga..) ir esu sužavėta, galbūt net priblokšta, nes nesitikėjau, kad bus tokia gera! Tikriausiai norint smulkiai ir tiksliai apibūdinti šį kūrinį, reikėtų ilgai ir daug rašyti, bet pasistengsiu išskirti pagrindines mintis ir vietas, kurios labiausiai patiko. Pirmiausia, veiksmas vyksta Londone, kaip ir galima numanyti, 1984-aisiais metais. Pagrindinis veikėjas - kuris ir pasakoja visą veiksmą - Vinstonas Smitas. Visa istorija, jos įvykiai yra išgalvoti, tačiau perteiktos idėjos šimtu procentų atitinka praeitį ir, manau, dabartį. Valdžia šioje istorijoje kontroliuoja visus žmogaus judesius, laisvalaikį, žodžius, mintis, žodžiu, gyvenimą. Kiekvienoje miesto vietoje, namuose ir darbe yra teleekranai , pagrindiniai ginklai, su kuriais kontroliuojamas g...

„Užteko tik atsikelti, iškišti galvą pro langą, kad suprastum: štai ir atėjo pirmoji tikrosios laisvės, tikrojo gyvenimo akimirka, pirmasis vasaros rytas“. ☼☁  Štai vienas iš sakinių, kuriuo aš pradėjau savo vasarą.:) Ir visai nežinodama, jog šioje knygoje karaliaus karštasis metų laikas, birželio pirmą dieną pasiėmiau ją į rankas.  Pradėsiu nuo viršelio. Tokios švelnios spalvos, skraidantys pienės pūkai, o su jais, rodos, kartu ir visi atmintyje išlikę vasaros prisiminimai. Jau skaitydama pirmuosius puslapius supratau, jog čia aš galėsiu panirti į autoriaus sukurtą nuostabią atmosferą ir įsimylėti šitą nuostabią knygą.. ♡  Na, o šiuose puslapiuose slepiasi įvairios istorijos, supančios Grintauno miestelį, Ilinojaus valstijoje. Visuose pasakojimuose, visose atskleistose asmenybėse kažkokiu kampu vistiek sukasi du berniukai: Tomas ir Daglas, kurie yra broliai. Šių vaikų mintys, protas ir pasaulio suvokimas tiesiog žavi ir verčia šypsotis. Daglas vieną dieną t...

„Šilkas“ - meilės istorija, lengva it naujai suverptas šilko audinys, krentantis pučiant lengvam vasaros vėjui. Knyga vos šimto puslapių, bet atsiskleidžia visu savo gražumu tiesiog idealiai ( applausi autoriui!). Galiu tik pasvajoti ir įsivaizduoti kaip šis meno kūrinys skamba originalia kalba. :)  Turbūt jau norite sužinoti kas slepiasi už šio viršelio? Kaip ir sakiau, tai meilės istorija, liečianti du skirtingos tautybės žmones, atskirtus Europos miestų, Uralo kalnų, Japonijos vandenų. Ervė Žonkūras - pasiturintis vyras, užsiimantis šilko verpimu. Tiesa, vadovauja ne vienas, su draugu Barbadju (jei prisimenu teisingai). Deja, jų šilkaverpius užpuola liga, dėl ko jie vienas po kito ima žūti. Tam Ervė yra pasiunčiamas į Japoniją, kuris tuo metu jiems buvo nežinomas kraštas. Ten jis ir sutinka ją . Na, o ji yra Japonijos miesto įtakingo žmogaus moteris, visada esanti šalia. Tiesa, mergina nėra japonė, priešingai - europietė, mergaitišku veidu.  Klausite kur visas žavesys...