Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Balandžio, 2015

Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Vaizdas
Ah, pagaliau po ilgokos pertraukos pildau savo tinklaraštį. Vis tie nelemti mokslai atima mano ir knygų laiką.. Grįžtu su Haruki Murakami ir jo „Avies medžiokle“. Bendras įspūdis, kai jau perskaičiau, - šis rašytojas nenuvilia. :) Tiesa, pirmoji knygos pusė skaitėsi sunkokai, buvo gan nuobodu, bet tuomet įvyko lūžis (ačiū Dievui arba Murakamiui)!  Ši istorija man turi šiokių tokių lyg ir detektyvo bruožų, nes pagrindinis veikėjas turi sunkią užduotį - išsiaiškinti ir surasti ypatingą avį su žvaigždės dėme ant nugaros. O avis atsirado jo gyvenime visai netikėtai - atsiuntė draugas ir su ja buvo sukurta reklama (kadangi pagrindinis veikėjas užsiima tai). Jis turi leistis į sunkią ir varginančią kelionę, kuri iš pradžių tiesiog veda į niekur, kadangi jokių užuominų beveik nėra, o jo gyvybei gresia pavojus. Tiesa, jam padeda draugė, kuri yra be vardo, tiesiog draugė. Ši mintis man ganėtinai įstrigo, jog nebūtina žmonėms turėti jį išskiriantį vardą, kai gali  būti tiesiog tu arba draugas

Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“

Vaizdas
  Dvylikta mano 2015 metų knyga. Visai džiaugiuosi savo tokiu pasiekimu per tuos kelis mėnesius.:) Na, o šį kart - Silva Rerum antroji dalis. Pirmąją dar skaičiau vasaros pradžioje, tada tiesiog gyvenau knyga ir jos magiška įtaka, tad antrąją norėjau iškart griebt ir perskaityt! Bet vis nerasdavau, vis kažkas būdavo paėmęs, o vėliau taip ir numojau ranka į ją.. Bet štai pagaliau sukramčiau, gan greitai (kaip man).    Galiu pasakyti, kad pirmoji dalis buvo geresnė, daugiau galėjau panirti į veikėjų pasaulius, o ir buvo jie įdomesni. Antroje dalyje įsisuka maras, istorija pasakojama veikėjų, kurie jau senatvę ragaujantys, prisiminimais ir ne tik. Ta pati Uršulė, kartais šmėruojantis Kazimieras, tačiau daugiausia dėmesio skiriama Onai Kotrynai, jos vyrui Jonui Izidoriui (jei nemaišau, nes kažkaip sunkokai sekės įsiminti veikėjus ir jų santykius) bei keletą kitų. Pagrinde vyrauja mirtys, išvirkavimai, skurdas, viskas aprašytai smulkiai, su begalę detalių. Dėl to man patinka K. Sabaliaus

Atradimai namų lentynose

Vaizdas
Šiandien sėkminga diena! Tvarkydama namus, valydama dulkes nuo tėvų knygų kolekcijos, radau tikrų „perliukų“. Pasirodo, mano tėveliai tikri Remarko gerbėjai, o aš tai tik dabar sužinojau. Kadangi pati labai noriu susipažinti su šiuo rašytoju, tai buvo man ypač maloni staigmena, kuri šią šaltą ir lietingą dieną pavertė malonia. :)) Atradau ir daugiau skaitinių, kuriuos laikau savo norimų perskaityti sąraše, tad nekantrauju perskaityti (tiesa, kaip tyčia šiandien iš bibliotekos parsinešiau daugiau knygų, tad namiškės turės palaukti).  Tad, ką tiksliai radau? Erich Maria Remarque: „Naktis Lisabonoje“; „Dangus neturi išrinktųjų“. Vaižgantas „Pragiedruliai“   Charlotte Brontë „Džeinė Eir“ Susanna Kubelka „Šiandien madam pareis vėliau“.

Anos Frank Dienoraštis

Vaizdas
Sėdžiu ir galvoju nuo ko pradėti, ką parašyti. Galvoje sukasi vienas žodis - sukrėtė. Tikrai. Sukrėtė faktas, jog ši žavi mergaitė nesulaukė savo šešioliktojo gimtadienio, sukrėtė jos brandus mąstymas, jos minčių dėliojimas. Turbūt sukrėtė viskas. Tikriausiai pati nesugebėčiau rašyti dienoraštį tokiu suaugusiojo žmogaus tonu kaip ji.. Dabar mintyse dėliodama šios knygos eilutes galiu pasakyti, jog labai žaviuosi Anna. Būdama 12-15 metų ji aiškiai dėstė mintis, kurios toli gražu nėra vaikiškos ar „paaugliškos“, turėjo susiformavusį aiškų požiūrį apie gyvenimą ir tiesiog buvo be galo drąsi.  Knyga (kaip ir galite suprasti) yra tiesiog jos dienoraštis, išsaugotas ir išleistas Annos tėvo, kuris ir paskyrė savo gyvenimą dukters dienoraščio leidimui. Istorija sukasi apie dvi šeimas, kurios slėpėsi vienos kontoros nežinomoje patalpoje, virtusią jų namais. O slėpėsi per Antrąjį Pasaulinį karą dėl savo tautybės - jie buvo žydai. Anna, praradusi savo drauges, o tikriau ji jautėsi, jog ir netu