Įkvėpk žodžio

„Gyvenimas po klevu“ - tai istorija apie seną moteriškę, kuri gyvena viena kaimo užkampy. Kadaise gyvavusi gyvenvietė buvo perkelta ir modernizuota, o viskas, kas sena - nugriauta. Perteiktas stiprus ryšys su gimtaisiais namais, klevu, aplinka privertė žavėtis R. Granausko kūryba. Taip pat labiausiai įsiminė močiutės kaskart vartojami žodžiai „mano žmogus“ skirti įvardinti antrajai pusei, savo gyvenimo bendrakeleiviui. Nors novelė ir trumpa, tačiau prasminga, galbūt net sukrečianti. Ėmiau suprasti senų žmonių suvokimą apie savo namus ir tėviškę - tai neatskiriamos vertybės, kurias kiekvienas turėti saugoti ir puoselėti, o šioje istorijoje tam buvo net paaukota gyvybė.  Įvertinimas: 5/5

Tai buvo, tikriausiai, pirma knyga, parašyta lietuvių autoriaus, kurią perskaičiau savo noru. (Turiu omeny, jog ne iš mokyklos sąrašo). Nei autoriaus, nei juolab knygos nebuvau girdėjusi. Tačiau, bibliotekininkės patarimu, nusprendžiau išbandyti. Deja, teko nusivilti.. Visas siužetas primena „meksikietiškas melodramas“, o ir pati istorija padarė neigiamą įtaką. Galima spręsti, jog paties autoriaus gyvenimas ne rožėm klotas, nes labai jau nusivylęs ir piktas požiūris į pasaulį. Tačiau dėl vieno dalyko sutinku - politikų ar tiesiog milijonierių gyvenimas. Tai istorija apie  žmones, kurie yra praradę visas dvasines vertybes, humaniškumą. Pinigai, turtai ir visa, kas materialu - svarbiausias jų gyvenimo aspektas. Pagrindinis veikėjas - Normantas - politikierius, kurio pagrindinė ambicija - tapti šalies Prezidentu. Pasiekęs savo tikslą, jis susitelkia ties tuo, nekreipdamas dėmesio nei į savo šeimos, nei į paties tikrąją laimę. Tokios siužeto dalys kaip  „tikrosios gyvenimo meilės“ mirtis