Įkvėpk žodžio

"Į šį pasaulį ateiname tam, kad būtume naudingi" - manau, ši citata geriausiai apibūdina visą knygą. Sara ir Brajanas Fidžeraldai - laimingi sutuoktiniai, kurių šeimą papildo mažyliai Keit ir Džesas. Jų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai ateina sukrečianti žinia - Keit serga leukemija. Jauną šeimą tai tiesiog sužlugdo, kad jų mažylė dukra serga tokia sunkia liga. Bėgant laikui, Keit yra atliekamos įvairios procedūros, tačiau jai reikia donoro. Baisiausia, kad nė vienas iš jos šeimos nėra tinkamas, tačiau yra viena galimybė - naujas kūdikis galėtų būti tinkamas donoras. Ana - laboratorijoje sukurtas kūdikis, kuris identiškas leukemija sergančiai Keit. Vos tik gimusi, Ana jau duoda pirmąją savo donorystę. Taigi visas jos gyvenimas susietas su seserimi, jos liga ir nesibaigiančiais adatų dūriais. Tuomet ateina dar viena žinia - Keit nepakanka Anos duodamų kraujo ląstelių ir įvairių medikamentų, nes jos inkstai atsisako savo funkcijos. Taigi vienintelė išeitis išgelbėti j

Nauji mokslo metai - naujas knygų sąrašas, kuris prasidėjo su F. Kafkos "Metamorfoze". Knyga, iš tiesų, padarė šiokį tokį įspūdį. Girdėjau atsiliepimų, kad tai visiška nesąmonė, kurios net neina suprasti, bet man tereikėjo, prieš skaitant šį kūrinį, peržvelgti mokyklos knygoje jo aprašymą. Kafka tiesiog pavaizdavo savo stiliumi kokia svetima žmogui yra aplinka, kuri jį supą kiekvieną dieną: darbas, viršininkas ir pataikavimai jam. Todėl žmogus tiesiog pamažu tampa vabalu, kurio gyvenimą reguliuoja instinktai. Keisčiausia buvo tai, kad autorius pavaizdavo šį virtimą natūraliu dalyku. Vos tik pamatęs, kad yra vabalas, Gregoras (pagrindinis veikėjas) ima nuogąstauti kaip nepavėluoti į darbą ir ką pasakys jo viršininkas, bei kaip aprūpinti šeimą. Jis net nesuka galvos, jog tapo kažkokiu gyviu, tik kelia nerimą, jog jo nauja išvaizda neleidžia jam judėti. Ir skaitant man buvo gaila Gregoro, nes atsitikus nelaimei, jo šeima nusigręžė nuo jo ir stengėsi atsikratyti. Argi taip turi