Įkvėpk žodžio

Didžiuojuosi savimi, kad pagaliau perskaičiau! Tikriausiai nesu turėjusi tokios knygos, kad būtų taip sunku skaityti. Turėdama laisvo laiko ją laikydavau šalia, kad matyčiau, jog knyga liepia mano, kaip moksleivės, pareigą atlikti. Iš tiesų, kankinausi su ja vien todėl, kad yra mano mokyklos kurso sąraše ir, prisipažinsiu, buvau pasiėmusi pereitą vasarą, bet skaičiau praleidinėdama kelis puslapius, kol pagaliau numečiau ją šalin.. Tačiau vargais negalais pagaliau baigiau. Taigi trumpai. :) Ekranizacija: Filmą žiūrėjau mokykloje ir jis įtraukė labiau nei knyga.  Anotacija:   B. Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys - "Dievų miškas". Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybin ius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai

Anotacija:   Jaunos provincialės brazilės Marijos istorija. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad niekada neras tikros meilės. Sudaužyta širdimi mergina tampa prostitute, tačiau nusišypso laimė ir ji pamilsta jauną žavų dailininką. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą. Mano nuomonė apie šią knygą: Pagrindinė veikėja, Marija, gyvena Brazilijoje, neturtingoje šeimoje ir skurdžiame mieste. Ji ne kartą įskaudinta, nebetiki meile ir iš visų jėgų stengiasi vengti jos. Mergina baigusi mokyklą svajoja pamatyti pasaulį už vandenyno, kurį matė savo geografijos vadovėliuose. Tiesa, jos siekiai turėti gerą gyvenimą, daug pinigų ir padėti šeimai. Susiruošusi į Rio de Žaneirą, ji sutinka turtingą vyrą, kuris nuperka jai prabangią suknelę ir už vakarienę pasiūlo nemažą sumą pinigų. Tačiau, jo siekiai,deja, ne tokie draugiški. Jis pasiūlo jai darbą Šveicarijoje, kurį ji priima. Atvykus svet

Anotacija:  1969 metų ruduo Traktene. Gyvenimo gija nutrūksta. Amerikietė mergaitė Edė nuskęsta, o jos draugas Bjornas pasikaria. Nuo šio įvykio prasideda pasakojimas, jis sklinda į įvairias vietas ir iš jų, o centre yra Traktenas. Istorija rutuliojas kaip mirganti, graži, nebyli ir tamsi gija laike - iš jos gimsta gandai, šnabždesiai, fantazijos... O kai po kelerių metų Sandra ir Dorisė iš Trakteno ima joje kapstytis ir bando ją rekonstruoti, tai pasibaigia nauja tragedija. Mano nuomonė apie šią knygą ..hm, skaičiau, nebuvo taip, kad nenorėčiau į ją išvis pažiūrėt, bet įdomumo nesukėlė, tiesą sakant,trikdė ir painiojo. Pradžią turėjau skaityti kelis kartus, kad suprasčiau, kas dedasi ir apie ką eina kalba. Visoje knygoje veiksmas tiesiog suveltas, mintys ir žodžiai kartojasi..(kartais net galvodavau, kad skaitau iš naujo tuos pačius puslapius). Ir vis dėl to, kodėl tiek daug veikėjų, kurių, iš tiesų, galėjo ir nebūti? Dvi mergaitės: Sandra ir Dorisė, kurios gyveno "Amerikietės me

Amerikiečių filosofas Stantonas Kirkhamas Davisas kadais pasakė: Tu gali tvarkyti buhalterines knygas, bet staiga išeisi pro duris, kurios taip ilgai atrodė užvertos, ir stosi priešais klausytojus – vis dar su rašikliu, užkištu už ausies, ir rašalo dėmėmis ant pirštų – o tada išliesi visą savo įkvėpimą. Gal tu, kaimo naivuolis, turguje prekiauji avimis, bet štai paragintas savo neįbauginamos dvasios vieną dieną užsuki į meistro studiją, o po kiek laiko jis sako: „Daugiau neturiu ko tavęs mokyti.“ Taip, dabar pats esi meistras – tu, kuris dar taip neseniai svajojai apie didingus dalykus, kai vežei turgun savo avis. Padėjęs į šalį pjūklą ir oblių, tu leisies pažinti pasaulio.

Aprašymas: Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą sugrįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Neatsitiktinai tai atspindi ir romano pavadinimas. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Visas tas dviejų žmonių grįžimas į Čekiją grindžiamas psichologinėmis detalėmis. Pirmiausia puikiai atskleidžiama aplinka, į kurią veikėjai tariasi grįžtą. Pasirodo, kad tas nėra taip lengvai įmanoma. Aplinka pasikeitusi: žmonės, nudvasėję vartotojiškoje visuomenėje, todėl pasikeitęs jų elgesys, požiūris į grįžtančius, pasikeitusi vieta, kurioje buvo praleista vaikystė ir jaunystė, net asmeninių daiktų priklausomybė ir paskirtis. Dar užrašai ant marškinėlių – Kafka was born in Prague, pakeitę sovietinius lozungus, tarsi d

Džordžui Jangui, trokštančiam praturtėti bet kokia kaina, narkotikų platinimas atrodo lengviausias ir greičiausias kelias į sėkmę. Įgyvendindamas tobulą planą šalyje išplatinti didelį kiekį narkotikų, jis sutinka žavią būtybę Barbarą, kuri vėliau tampa jo žmona. Milijonai dolerių, gražuolė žmona, žavi dukrelė... Tačiau viskas greitai susikomplikuoja, kai Džordžą išduoda jo draugu save vadinęs Diego. Mano nuomonė apie šį filmą: prisipažinsiu, tikrai nesitikėjau, kad šitaip įtrauks.  Jis truko apie dvi valandas ir visą tą laiką siužetas buvo įtemptas ir įdomus. Galbūt šiek tiek ištemptas, tačiau įspūdį padarė gerą. Ir vis dėl to, puikus pavyzydys, kad pinigai nenuperka laimės ir, tuo labiau, šeimos. So in the end, was it worth it? Jesus Christ. How irreparably changed my life has become. It's always the last day of summer and I've been left out in the cold with no door to get back in. I'll grant you I've had more than my share of poignant moments. Life passes most