Tess Gerrtisen „Nusidėjėlė“

"Tu klysti. Mes visos bijome žmonių, kurie mus gali įskaudinti."
Knygos nugarėlė: Ankstyvą žvarbų gruodžio rytą, drengiant tirštai šlapdribai, teismo medicinos ekspertė Mora Ailz vyksta į nusikaltimo vietą moterų vienuolyne. Akivaizdu, kad žmogus, uždaro vienuolyno koplyčioje nužudęs jaunutę vienuolę ir sunkiai sužalojęs pagyvenusią – tikras pamišėlis: kam užkliuvo taikios, nuo pasaulio atsiskyrusios seserys?
Bylos tyrimui patekus į aklavietę, detektyvų dėmesys nukrypsta į vyresnę vienuolę, kurios gyvybę stengiasi išgelbėti medikai. Jei pavyktų ją išplėšti iš mirties nagų, ji taptų pagrindine dar vieno, kur kas baisesnio, nusikaltimo liudytoja.
Pirma pažintis su Tess Gerritsen ir galiu pasakyt tik tiek - noriu dar! 💯Paskutiniu metu skaitymui ieškau kažko, panašaus į detektyvus ar trilerius, tad su Tess pataikiau tiesiai į dešimtuką! Įtraukė nuo pat pirmo puslapio, nes kaip vienuolės mirtis gali nesudominti?
Mora Ailz - teismo medicinos ekspertė, vadinama Mirusių Karaliene. Ricoli - detektyvė, visiems žinoma stipriu ir nepalaužiamu charakteriu, tarsi būtų geležinė. Knygos pagrindinis veiksmas sukasi vienuolyne, kur ir prasideda įdomumas.
Su kuo siejamas vienuolynas? Ramybe, dvasiškumu, viltimi ir begaliniu tikėjimu. Deja, visas ramumas sudrumsčiamas, kai jame savo darbą pradeda atlikinėti policija, detektyvai ir kriminalistai. Randama negyva jauna vienuolė, žiauriomis smurto žymėmis. Šalia jos - vyresnė, vis dar pulsuojanti gyvybe.
Kaip jau minėjau anksčiau, labai mėgstu viską, kas susiję su žmogžudystėmis bei jų narpliojimu, tad "Nusidėjėlė" man buvo tikras saldainis. Tess Gerritsen taip smulkiai ir net nelabai ką išmanant, atrodo tiksliai aprašo įvykio vietas, kūnus, visas detales. Tad, net medicininiai terminai nėra sunkiai suvokiami ar nuobodūs. Ši rašytoja mane įtraukė savo pirmais sakiniais ir nė karto nebuvo nuobodu, kas, mano manymu, yra sudėtingas dalykas.
Grįžtant prie veikėjų, abi mano minėtos moterys yra stiprios, vien dėl jų profesijų. Dirbti su lavonais nėra skirta silpnų nervų žmonėms, o Moros negąsdina nei kvapas, nei vaizdas. Ricoli turi būti ir fiziškai stipri. Bet ar galima visada būti tik šaltai ir stipriai? Net ir stipriausios yra jautrios, baikščios bei gležnos moterys, kurioms reikia raminančios rankos. O ar jauna mergina gali visiškai atsiduoti Dievo meilei ir nepasiduoti žmogiškiems jausmams? Kas, kodėl ir kaip - su įtampa, intriga ir paslaptingumu. Rekomenduoju, o su šia pirmąja mano perskaityta Tess Gerritsen knyga, atsirado stiprus žavesys šiai autorei!
Įvertinimas: 5/5
Leidėjas: Leidykla "Jotema"
Metai: 2012
Puslapiai: 352
Vertėjas: Paulina Kruglinskienė
Aš galiu atverti krūtinės lastą ir atidengti viską, kas yra torse. Galiu atpjauti plaučio gabalėlį ir pakišusi po mikroskopu diagnozuoti vėžį arba tuberkuliozę, arba emfizemą. Tačiau paslaptis, glūdinti žmogaus širdyje, mano skalpeliui nepasiekiama. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis