Erich Maria Remarque „Trys draugai“
Na va, pirmą kartą patyriau kas yra Remarko kūryba. Tiesa, dabar dar skaitau kitą jo knygą - „Dangus neturi išrinktųjų“ ir pastebiu panašumų turiniuose. Lyg ir ta pati sanatorija kalnuose, panaši meilės ir skausmo tema. Na, bet dabar apie "Draugus".
Istorija sukasi apie tris draugus: Robertą, Gotfrydą ir Oto. Kartu šie vyrai turi automobilių servisą, bei, dalindamiesi pamainomis, uždirbą duoną už taksistų paslaugas. Be abejo, romane atsiranda ir moteris, Pat, kuri palaužia kietąjį Robertą. Na, ir visa knyga rutuliojasi apie šių žmonių gyvenimus.
Kaip jau minėjau, Remarkas mėgsta įterpti slogumo, liūdnumo, net tragiškumo. Bet neatskleisiu detalių, kad išliktų įdomumas.. :}
Na, o kuo šis romanas ypatingas? Pirmiausia, man labai patiko ir įsirėžė šių trijų draugų ryšys, santykiai. „Visi už vieną ir vienas už visus“ - turbūt geriausiai apibūdinantis posakis. Taip pat, kitokia meilės versija. Ne tokia saldi, tobula, o realistiškesnė, tačiau, tuo pačiu, be galo graži.:)
Mano vertinimas: 4/5 (kažko visgi iki tobulumo trūko...)
“Keista,- tarė Lencas po valandėlės,- kodėl visokiems žmonėms paminklai statomi, o kodėl nepastačius paminklo mėnuliui arba žydinčiam medžiui.”
„Žmogus savo negausias gerąsias savybes visada prisimena tik tuomet, kai jau per vėlu. Tada jis susigraudina dėl to, koks taurus jis galėtų būti, ir tariasi esąs labai dorybingas. Dorybė, gerumas, taurumas, - jis numojo savo galinga letena,- tai tokios savybės, kurių žmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti.“
Komentarai
Rašyti komentarą