Įkvėpk žodžio

Taip jau būna, kai visą laiką užima mokslai, o dar neseniai ir prisidėjo darbas. Pradžia sunki, norisi viską mesti, o apie knygas ar tinklaraštį nė pagalvoti negali. Tereikia įsivažiuoti, nusiraminti, pamatyti lange pirmą sniegą ir pajusti Kalėdų dvasią. Dabar vėl ramiai esu panirusi į skaitymą. :) Šiuo metu mano dėmesys sutelktas ties Oskaru Vaildu. Labas, Dorianai Grėjau. 

Per kelis „pasimatymus“ su Bukowskiu perskaičiau jo ne itin romantišką „Paštą“. Kaip ir visuose jo kūriniuose, taip ir čia ta pati atmosfera: ironija, besiliejanti per kraštus, seksas bei alkoholis.Pagrindinis veikėjas kaip ir pati atmosfera - visada kenčiantis pagirias ir savo sumautą paštininko darbą. Vienintelis džiaugsmo suteikiantis dalykas jo gyvenime (jei šis žmogus išvis jaučia džiaugsmą) tai jo nimfomanė sugyventinė.  Henrio Činaskio gyvenimas kaip nuolat ratu besisukanti Žemė. Atrodo, kartais jam jau pavyksta pabėgti nuo paštininko dalios, tačiau, galiausiai jis vistiek ten atsiduria.  Deja, daugiau kaip ir neturiu ko pasakyti. Telieka patiems perskaityti.

Atsiradus laisvam laikui, pasibaigus vasarai (deja..) grįžtu atgaivinti savo tinklaraštį! Karščiausias metų laikas baigėsi ir kadangi man tai buvo toli gražu ne atostogos, neturėjau laiko nei knygų skaitymui, nei blog 'o pildymui. Prasidėjo ruduo, kartu su juo ir nauja pradžia: naujos paskaitos, nauji rūbai, naujos knygos, naujas karštas kavos puodelis. Ir supratau, jog iš tikrųjų aš myliu rudenį.:) Dievinu tą žvarboką orą, krentančius ir spalvą pakeitusius lapus, megztinius, lietų už lango ir žvakių šviesą..  Na, o šįkart žvakės šildė mane skaitant „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“. Turbūt kas skaitėte šią knygą žinote, jog yra pastatytas ir filmas. :) Turbūt panašiai prieš metus teko jį žiūrėti, todėl dabar nusprendžiau palyginti su knyga. Taigi kas geriau? Perskaičius pusę knygos, maniau, jog filmas geresnis, buvau net įsitikinus! Skaitėsi gan sunkiai, nebuvo to norimo veiksmo, todėl gan ilgokai užtrukau su ja. Beeeet. Antroji pusė patenkino visus mano įgeidžius. Žavėjo smul...

Atmintyje įstrigo momentas, jog kažkur (neprisimenu kur) radau anotaciją ar recenziją šios knygos, bet žinau tiek, jog sudomino, todėl pasiėmiau iš bibliotekos. Perskaičiau ganėtinai greitai, per keletą dienų (kas man paskutiniu metu nebūdinga..) ir esu sužavėta, galbūt net priblokšta, nes nesitikėjau, kad bus tokia gera! Tikriausiai norint smulkiai ir tiksliai apibūdinti šį kūrinį, reikėtų ilgai ir daug rašyti, bet pasistengsiu išskirti pagrindines mintis ir vietas, kurios labiausiai patiko. Pirmiausia, veiksmas vyksta Londone, kaip ir galima numanyti, 1984-aisiais metais. Pagrindinis veikėjas - kuris ir pasakoja visą veiksmą - Vinstonas Smitas. Visa istorija, jos įvykiai yra išgalvoti, tačiau perteiktos idėjos šimtu procentų atitinka praeitį ir, manau, dabartį. Valdžia šioje istorijoje kontroliuoja visus žmogaus judesius, laisvalaikį, žodžius, mintis, žodžiu, gyvenimą. Kiekvienoje miesto vietoje, namuose ir darbe yra teleekranai , pagrindiniai ginklai, su kuriais kontroliuojamas g...

„Užteko tik atsikelti, iškišti galvą pro langą, kad suprastum: štai ir atėjo pirmoji tikrosios laisvės, tikrojo gyvenimo akimirka, pirmasis vasaros rytas“. ☼☁  Štai vienas iš sakinių, kuriuo aš pradėjau savo vasarą.:) Ir visai nežinodama, jog šioje knygoje karaliaus karštasis metų laikas, birželio pirmą dieną pasiėmiau ją į rankas.  Pradėsiu nuo viršelio. Tokios švelnios spalvos, skraidantys pienės pūkai, o su jais, rodos, kartu ir visi atmintyje išlikę vasaros prisiminimai. Jau skaitydama pirmuosius puslapius supratau, jog čia aš galėsiu panirti į autoriaus sukurtą nuostabią atmosferą ir įsimylėti šitą nuostabią knygą.. ♡  Na, o šiuose puslapiuose slepiasi įvairios istorijos, supančios Grintauno miestelį, Ilinojaus valstijoje. Visuose pasakojimuose, visose atskleistose asmenybėse kažkokiu kampu vistiek sukasi du berniukai: Tomas ir Daglas, kurie yra broliai. Šių vaikų mintys, protas ir pasaulio suvokimas tiesiog žavi ir verčia šypsotis. Daglas vieną dieną t...

„Šilkas“ - meilės istorija, lengva it naujai suverptas šilko audinys, krentantis pučiant lengvam vasaros vėjui. Knyga vos šimto puslapių, bet atsiskleidžia visu savo gražumu tiesiog idealiai ( applausi autoriui!). Galiu tik pasvajoti ir įsivaizduoti kaip šis meno kūrinys skamba originalia kalba. :)  Turbūt jau norite sužinoti kas slepiasi už šio viršelio? Kaip ir sakiau, tai meilės istorija, liečianti du skirtingos tautybės žmones, atskirtus Europos miestų, Uralo kalnų, Japonijos vandenų. Ervė Žonkūras - pasiturintis vyras, užsiimantis šilko verpimu. Tiesa, vadovauja ne vienas, su draugu Barbadju (jei prisimenu teisingai). Deja, jų šilkaverpius užpuola liga, dėl ko jie vienas po kito ima žūti. Tam Ervė yra pasiunčiamas į Japoniją, kuris tuo metu jiems buvo nežinomas kraštas. Ten jis ir sutinka ją . Na, o ji yra Japonijos miesto įtakingo žmogaus moteris, visada esanti šalia. Tiesa, mergina nėra japonė, priešingai - europietė, mergaitišku veidu.  Klausite kur visas žavesys...

Šį kartą skaičiau lengvą, trumpą „skaitinuką“ - „Trečias gyvenimas“. Kadangi šio autoriaus „Gyvenimas po klevu“ tiesiog sugraudino (bet tuo pačiu ir sužavėjo), labai panorau perskaityti ir šią.:)  Žvelgiant mano akimis, nebuvo taip gera ar graudu versti šios knygos puslapius, bet tikrai nebandau pasakyti, jog kūrinys prastas. Atvirkščiai, patiko, privertė nusišypsoti jau pirmuose puslapiuose (būtent dėl to, R. Granauskas man tapo vienu iš mėgstamiausių lietuvių autorių). Taigi, trumpai tariant, istorija sukasi apie rašytojo vaikystę ir jo jausmus, išgyvenimus, bei didelę meilę knygoms. :) Kaip ir pats autorius rašė šioje knygoje: „ Nuo knygų prasidėjo mano gyvenimas, jomis, reikia manyti, ir baigsis.“ Kas labiausiai sužavėjo, tai berniuko skaitymo būdas: paėmęs pirmąją savo gyvenime knygą, jis tiesiog verte vėrė akimis žodžius, nesigilindamas į pačio kūrinio esmę. Tik jau vėliau, jam šiek tiek suaugus ir subrendus, į mintis grįždavo perskaitytų knygų pagrindinės idėjos.  Is...