Įkvėpk žodžio

Ar mylite gyvūnus? Aš kitokio atsakymo nei "taip" negalėčiau ištarti. Nuo pat mažens užaugau su gyvūnėliais, juos mylėdama ir gerbdama (tai darau iki šiol: turiu namie katę, kurią priglaudėme iš gatvės). Visada mano dėmesį nukreipia šunelis, kačiukas ar bet kuris kitas gyvūnėlis. Labai juos myliu ir be jų negalėčiau įsivaizduoti savo namų.:) Galbūt todėl ir labai norėjau perskaityti Dario Martinelli knygą „Laiškai sūnui vegetarui“. Prieš ją nusipirkdama, skaičiau ne vieną aprašymą ir labiausiai patraukė tai, jog knygoje karaliauja tema - gyvūnai, jų teisių gynimas ir, žinoma, vegetarizmas. Knygos pati forma yra, kaip galima atspėti, laiškai, skirti autoriaus vaikui. Jam gimus, tėvai nusprendė nemaitinti vaiko mėsa, tačiau, jam paaugus ir galint atlikti savarankiškai sprendimus, vegetarizmas nebus skiepytas prievarta ir vaikais bet kuriuo metu galės pakeisti savo gyvenimo būdą. Autorius neperša priverstinai savo gyvenimo būdą vaikui, tiesiog supažindina su savo vertybėmis ir...

Paatviraukim.:) Visada buvau skeptiškai nusiteikusi prieš šią knygą, mačiau, kad dauguma ją skaito, bet man visada galvoje kirbėjo mintis, jog tai tik dar viena gyvenimo pamokymų knyga.. Iš tikrųjų tai aš neklydau, nes ši knyga ir buvo panaši, bet manęs nenuvylė, tad leiskit plačiau papasakoti. Alanas - pagrindinis veikėjas, kurio akimis didžioji knygos dalis ir yra pasakojama. Knyga prasideda tuo, jog jis bando nusižudyti, stovėdamas ant Eifelio bokšto. Kas jam užkerta kelią? Nepažįstamas vyriškis, stovėjęs ten, tamsoje, kuris siūlo pakeisti jam gyvenimą. Tik yra viena sąlyga: Alanas privalės atlikti visas jam skirtas užduotis, kitaip turės atsisakyti gyvenimo. Taip knyga ir rutuliojasi, kai Alanas, atlikinėdamas jam skirtas užduotis, po truputį nugali savo baimes ir tobulėja vidumi. Aišku, knyga nebūtų įdomi, jei viskas tuo ir pasibaigtų.:) Kas man labiausiai patiko? Idėjos, sukurtos autoriaus, padedančios atsisakyti savo baimių ir tam reikalingi veiksmai. Manau, daugelis iš mūsų bi...