Pranešimai

George Orwell „1984“

Vaizdas
Atmintyje įstrigo momentas, jog kažkur (neprisimenu kur) radau anotaciją ar recenziją šios knygos, bet žinau tiek, jog sudomino, todėl pasiėmiau iš bibliotekos. Perskaičiau ganėtinai greitai, per keletą dienų (kas man paskutiniu metu nebūdinga..) ir esu sužavėta, galbūt net priblokšta, nes nesitikėjau, kad bus tokia gera! Tikriausiai norint smulkiai ir tiksliai apibūdinti šį kūrinį, reikėtų ilgai ir daug rašyti, bet pasistengsiu išskirti pagrindines mintis ir vietas, kurios labiausiai patiko. Pirmiausia, veiksmas vyksta Londone, kaip ir galima numanyti, 1984-aisiais metais. Pagrindinis veikėjas - kuris ir pasakoja visą veiksmą - Vinstonas Smitas. Visa istorija, jos įvykiai yra išgalvoti, tačiau perteiktos idėjos šimtu procentų atitinka praeitį ir, manau, dabartį. Valdžia šioje istorijoje kontroliuoja visus žmogaus judesius, laisvalaikį, žodžius, mintis, žodžiu, gyvenimą. Kiekvienoje miesto vietoje, namuose ir darbe yra teleekranai , pagrindiniai ginklai, su kuriais kontroliuojamas g...

Ray Bradbury „Pienių vynas“

Vaizdas
„Užteko tik atsikelti, iškišti galvą pro langą, kad suprastum: štai ir atėjo pirmoji tikrosios laisvės, tikrojo gyvenimo akimirka, pirmasis vasaros rytas“. ☼☁  Štai vienas iš sakinių, kuriuo aš pradėjau savo vasarą.:) Ir visai nežinodama, jog šioje knygoje karaliaus karštasis metų laikas, birželio pirmą dieną pasiėmiau ją į rankas.  Pradėsiu nuo viršelio. Tokios švelnios spalvos, skraidantys pienės pūkai, o su jais, rodos, kartu ir visi atmintyje išlikę vasaros prisiminimai. Jau skaitydama pirmuosius puslapius supratau, jog čia aš galėsiu panirti į autoriaus sukurtą nuostabią atmosferą ir įsimylėti šitą nuostabią knygą.. ♡  Na, o šiuose puslapiuose slepiasi įvairios istorijos, supančios Grintauno miestelį, Ilinojaus valstijoje. Visuose pasakojimuose, visose atskleistose asmenybėse kažkokiu kampu vistiek sukasi du berniukai: Tomas ir Daglas, kurie yra broliai. Šių vaikų mintys, protas ir pasaulio suvokimas tiesiog žavi ir verčia šypsotis. Daglas vieną dieną t...

Alessandro Baricco „Šilkas“

Vaizdas
„Šilkas“ - meilės istorija, lengva it naujai suverptas šilko audinys, krentantis pučiant lengvam vasaros vėjui. Knyga vos šimto puslapių, bet atsiskleidžia visu savo gražumu tiesiog idealiai ( applausi autoriui!). Galiu tik pasvajoti ir įsivaizduoti kaip šis meno kūrinys skamba originalia kalba. :)  Turbūt jau norite sužinoti kas slepiasi už šio viršelio? Kaip ir sakiau, tai meilės istorija, liečianti du skirtingos tautybės žmones, atskirtus Europos miestų, Uralo kalnų, Japonijos vandenų. Ervė Žonkūras - pasiturintis vyras, užsiimantis šilko verpimu. Tiesa, vadovauja ne vienas, su draugu Barbadju (jei prisimenu teisingai). Deja, jų šilkaverpius užpuola liga, dėl ko jie vienas po kito ima žūti. Tam Ervė yra pasiunčiamas į Japoniją, kuris tuo metu jiems buvo nežinomas kraštas. Ten jis ir sutinka ją . Na, o ji yra Japonijos miesto įtakingo žmogaus moteris, visada esanti šalia. Tiesa, mergina nėra japonė, priešingai - europietė, mergaitišku veidu.  Klausite kur visas žavesys...

Romualdas Granauskas „Trečias gyvenimas“

Vaizdas
Šį kartą skaičiau lengvą, trumpą „skaitinuką“ - „Trečias gyvenimas“. Kadangi šio autoriaus „Gyvenimas po klevu“ tiesiog sugraudino (bet tuo pačiu ir sužavėjo), labai panorau perskaityti ir šią.:)  Žvelgiant mano akimis, nebuvo taip gera ar graudu versti šios knygos puslapius, bet tikrai nebandau pasakyti, jog kūrinys prastas. Atvirkščiai, patiko, privertė nusišypsoti jau pirmuose puslapiuose (būtent dėl to, R. Granauskas man tapo vienu iš mėgstamiausių lietuvių autorių). Taigi, trumpai tariant, istorija sukasi apie rašytojo vaikystę ir jo jausmus, išgyvenimus, bei didelę meilę knygoms. :) Kaip ir pats autorius rašė šioje knygoje: „ Nuo knygų prasidėjo mano gyvenimas, jomis, reikia manyti, ir baigsis.“ Kas labiausiai sužavėjo, tai berniuko skaitymo būdas: paėmęs pirmąją savo gyvenime knygą, jis tiesiog verte vėrė akimis žodžius, nesigilindamas į pačio kūrinio esmę. Tik jau vėliau, jam šiek tiek suaugus ir subrendus, į mintis grįždavo perskaitytų knygų pagrindinės idėjos.  Is...

Erich Maria Remarque „Trys draugai“

Vaizdas
Gėda net, kad tiek ilgai skaičiau šią knygą.. Bet taip jau būna, kai studijoms turi teikti pirmenybę. :)  Na va, pirmą kartą patyriau kas yra Remarko kūryba. Tiesa, dabar dar skaitau kitą jo knygą - „Dangus neturi išrinktųjų“ ir pastebiu panašumų turiniuose. Lyg ir ta pati sanatorija kalnuose, panaši meilės ir skausmo tema. Na, bet dabar apie "Draugus".  Istorija sukasi apie tris draugus: Robertą, Gotfrydą ir Oto. Kartu šie vyrai turi automobilių servisą, bei, dalindamiesi pamainomis, uždirbą duoną už taksistų paslaugas. Be abejo, romane atsiranda ir moteris, Pat, kuri palaužia kietąjį Robertą. Na, ir visa knyga rutuliojasi apie šių žmonių gyvenimus.  Kaip jau minėjau, Remarkas mėgsta įterpti slogumo, liūdnumo, net tragiškumo. Bet neatskleisiu detalių, kad išliktų įdomumas.. :} Na, o kuo šis romanas ypatingas? Pirmiausia, man labai patiko ir įsirėžė šių trijų draugų ryšys, santykiai. „Visi už vieną ir vienas už visus“ - turbūt geriausiai apibūdinantis posakis. Taip ...

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Vaizdas
Pirma pažintis su Jonu Meku. :) Žinoma, kad man patiko. Ir tikrai dar patiks, nes nenutrauksiu mūsų pažinties.  Laiškai iš Niekur, kaip ir galite spėti, yra knyga, sudaryta iš laiškų, arba laiškučių. Galbūt kažkiek panašu į dienoraščio fragmentus, kas man patinka. O šioje knygoje aprašyta nedidelė dalis J. Meko gyvenimo, patyrimų. Autorius supažindina ir su savo artimiausiais draugais, kas sujaudino, ypač kai vienas iš jų mirė po ilgų kovų.  Vienas ryškesnis bruožas šios knygos, o ir apskritai J, Meko, tai gamtos garbinimas, aukštinimas. Nenuostabu, kadangi pats rašytojas užaugo apsuptas laukų, žemės, nes gimė ūkininkų šeimoje. Todėl laiškuose jaučiamas artumas, stiprus ryšys su gamta, kad net ir pati užsimaniau atsisėti ant šiltos vasaros žolės, laukuose ir skaityti, skaityti..  Kultūra yra basose kojose. Kultūra yra šaltuos ryto rasos gintaruos. Ir arklio prunkštime.“ Artimas, šiltas ryšys su žemė, Lietuvos gamta ir visuma, kuri teikia mums tiek daug. Mano pačio...

Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Vaizdas
Ah, pagaliau po ilgokos pertraukos pildau savo tinklaraštį. Vis tie nelemti mokslai atima mano ir knygų laiką.. Grįžtu su Haruki Murakami ir jo „Avies medžiokle“. Bendras įspūdis, kai jau perskaičiau, - šis rašytojas nenuvilia. :) Tiesa, pirmoji knygos pusė skaitėsi sunkokai, buvo gan nuobodu, bet tuomet įvyko lūžis (ačiū Dievui arba Murakamiui)!  Ši istorija man turi šiokių tokių lyg ir detektyvo bruožų, nes pagrindinis veikėjas turi sunkią užduotį - išsiaiškinti ir surasti ypatingą avį su žvaigždės dėme ant nugaros. O avis atsirado jo gyvenime visai netikėtai - atsiuntė draugas ir su ja buvo sukurta reklama (kadangi pagrindinis veikėjas užsiima tai). Jis turi leistis į sunkią ir varginančią kelionę, kuri iš pradžių tiesiog veda į niekur, kadangi jokių užuominų beveik nėra, o jo gyvybei gresia pavojus. Tiesa, jam padeda draugė, kuri yra be vardo, tiesiog draugė. Ši mintis man ganėtinai įstrigo, jog nebūtina žmonėms turėti jį išskiriantį vardą, kai gali  būti tiesiog tu arb...