Romualdas Granauskas „Trečias gyvenimas“

Šį kartą skaičiau lengvą, trumpą „skaitinuką“ - „Trečias gyvenimas“. Kadangi šio autoriaus „Gyvenimas po klevu“ tiesiog sugraudino (bet tuo pačiu ir sužavėjo), labai panorau perskaityti ir šią.:) Žvelgiant mano akimis, nebuvo taip gera ar graudu versti šios knygos puslapius, bet tikrai nebandau pasakyti, jog kūrinys prastas. Atvirkščiai, patiko, privertė nusišypsoti jau pirmuose puslapiuose (būtent dėl to, R. Granauskas man tapo vienu iš mėgstamiausių lietuvių autorių). Taigi, trumpai tariant, istorija sukasi apie rašytojo vaikystę ir jo jausmus, išgyvenimus, bei didelę meilę knygoms. :) Kaip ir pats autorius rašė šioje knygoje: „Nuo knygų prasidėjo mano gyvenimas, jomis, reikia manyti, ir baigsis.“ Kas labiausiai sužavėjo, tai berniuko skaitymo būdas: paėmęs pirmąją savo gyvenime knygą, jis tiesiog verte vėrė akimis žodžius, nesigilindamas į pačio kūrinio esmę. Tik jau vėliau, jam šiek tiek suaugus ir subrendus, į mintis grįždavo perskaitytų knygų pagrindinės idėjos. 
Istorijoje sukasi ir Romualdo Granausko šeima, mokytojai bei kaimynai, o tuo pačiu ir jų likimai. Labai jau norėčiau aprašyti visą knygą ir jos įvykius, bet reikia palikti malonumo ir Jums. :) Tad būtinai perskaitykite, jei esate knygų mylėtojas/mylėtoja! 

Mano įvertinimas: 4/5 („Gyvenimas po klevu“ neleidžia įvertinti visais penkiais balais..)

“O kai parašė, supratau, kad ir liūdesys gali būti geras. Jis neblizga iš tolo, kaip to gaigalo kaklas, jis apskritai neturi spalvos, bet gali būti visoks, net švelnus ir šiltas.”