Balys Sruoga "Dievų miškas"

Didžiuojuosi savimi, kad pagaliau perskaičiau! Tikriausiai nesu turėjusi tokios knygos, kad būtų taip sunku skaityti. Turėdama laisvo laiko ją laikydavau šalia, kad matyčiau, jog knyga liepia mano, kaip moksleivės, pareigą atlikti. Iš tiesų, kankinausi su ja vien todėl, kad yra mano mokyklos kurso sąraše ir, prisipažinsiu, buvau pasiėmusi pereitą vasarą, bet skaičiau praleidinėdama kelis puslapius, kol pagaliau numečiau ją šalin.. Tačiau vargais negalais pagaliau baigiau. Taigi trumpai. :)
Ekranizacija: Filmą žiūrėjau mokykloje ir jis įtraukė labiau nei knyga. 

Anotacija: B. Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys - "Dievų miškas". Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį.

Mano nuomonė apie šią knygą: Kaip jau minėjau, skaičiau ją vien iš būtinybės. Sunku skaityti knygą, kur nauji veikėjai atsiranda kiekviename puslapyje ir tiesiog nebesusigaudai kas yra kas. Na, bet įpusėjus knygai, apsipratau su Balio Sruogos rašymo stiliumi ir tapo šiek tiek lengviau. Iš tiesų, tai šiai knygai niekas neprilygtų žiaurumu.. Visi kankinimo būdai, humaniškumo stoka (o tiksliau, jo išvis nebuvimas) ir baisios gyvenimo sąlygos. Kas turi nutikti žmogui gyvenime, kad jis taptų toks baisus? Žmonės - tiesiog darbo varomoji jėga, kurią galima mušti, kankinti,o kažkas nuo to pasipelnyti sugeba. Iš tiesų, žiauri knyga, bet žavėjausi Baliu Sruoga, kuris šitokiose situacijose, sugebėjo išlaikyti blaivų protą, nors kūnas bandė atsisakyti viso to. Jis sugebėjo ištverti visą šį sunkų laiką, grįžti namo ir parašyti knygą, kuri atskleidžia, koks pasaulis yra žiaurus ir negailestingas. Kai žmogus mano esąs viršesnis už kitą, vien todėl, kad jo darbas geresnis ar drabužiai brangesni. Ir vis dėlto, juk visi gimėme po ta pačia saule, tai kodėl negalime ja vienodai džiaugtis?

Citatos: "Viena, kas gera šioje aplinkoje, - kad visiškai išnyksta mirties baimė. Mirtis čionai gresia kiekviename žingsnyje. Čionai taip žmogus apsipranta su mirties perspektyva, kad ji darosi šiokiadienė šiukšlė. Mirtis nustoja savo kilnaus tragizmo elemento. Ji nustoja čionai ir savo lyrizmo."
Vertinimas: 2/5