Anos Frank Dienoraštis

Sėdžiu ir galvoju nuo ko pradėti, ką parašyti. Galvoje sukasi vienas žodis - sukrėtė. Tikrai. Sukrėtė faktas, jog ši žavi mergaitė nesulaukė savo šešioliktojo gimtadienio, sukrėtė jos brandus mąstymas, jos minčių dėliojimas. Turbūt sukrėtė viskas. Tikriausiai pati nesugebėčiau rašyti dienoraštį tokiu suaugusiojo žmogaus tonu kaip ji.. Dabar mintyse dėliodama šios knygos eilutes galiu pasakyti, jog labai žaviuosi Anna. Būdama 12-15 metų ji aiškiai dėstė mintis, kurios toli gražu nėra vaikiškos ar „paaugliškos“, turėjo susiformavusį aiškų požiūrį apie gyvenimą ir tiesiog buvo be galo drąsi. 
Knyga (kaip ir galite suprasti) yra tiesiog jos dienoraštis, išsaugotas ir išleistas Annos tėvo, kuris ir paskyrė savo gyvenimą dukters dienoraščio leidimui. Istorija sukasi apie dvi šeimas, kurios slėpėsi vienos kontoros nežinomoje patalpoje, virtusią jų namais. O slėpėsi per Antrąjį Pasaulinį karą dėl savo tautybės - jie buvo žydai. Anna, praradusi savo drauges, o tikriau ji jautėsi, jog ir neturėjo niekada tikros draugės, dienoraštį pavertė Kite, kuriai ir buvo skirtos visos mintys. Mergaitė aprašinėjo dienas, akimirkas, įvykius, gyvenant slėptuvėje. Nesutarimai su mama, seserimi, kitais suaugusiais, nuolatinė baimė, maisto taupymas - visa tai sudarė mergaitės gyvenimą, kuris turėjo būti lydimas džiaugsmo, juoko ir nerūpestingumo. Bet deja. 
Kaip ir sakiau, skaitydama nuolat žavėjausi Anna, tačiau pabaigoje pasidarė truputį nuobodoka skaityti gana panašias mintis, įvykius, nes tikėjausi, jog bus kažkas paminėta ir apie jos suėmimą ir išvežimą į lagerius. Na, bet vienas minusas nenusveria šios knygos stiprumo, tad, jei neskaitėte, būtinai tai padarykite! 

Mano vertinimas: 4/5 arba 5-

“Žmogus gali būti vienišas, net ir mylimas daugelio, jei jis kam nors nėra „vienintelis“.”
“Popierius atlaiko daugiau nei žmonės.”
“Mylėti - tai suprasti žmogų, juo rūpintis, dalytis su juo džiaugsmais ir vargais. O paskui dar turi prisidėti ir kūniška meilė, kai tu kažkuo daliniesi su mylimuoju, kažką atiduodi, kažką gauni, nesvarbu, esi ištekėjusi ar ne, gimdysi kūdikį ar ne. Jokios reikšmės neturi, prarasi garbę ar ne, svarbu tai, kad visam gyvenimui turėsi artimą žmogų, kuris tave supranta ir kurio tau su nieku nereikės dalytis.”  

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"