Įkvėpk žodžio

Per kelis „pasimatymus“ su Bukowskiu perskaičiau jo ne itin romantišką „Paštą“. Kaip ir visuose jo kūriniuose, taip ir čia ta pati atmosfera: ironija, besiliejanti per kraštus, seksas bei alkoholis.Pagrindinis veikėjas kaip ir pati atmosfera - visada kenčiantis pagirias ir savo sumautą paštininko darbą. Vienintelis džiaugsmo suteikiantis dalykas jo gyvenime (jei šis žmogus išvis jaučia džiaugsmą) tai jo nimfomanė sugyventinė.  Henrio Činaskio gyvenimas kaip nuolat ratu besisukanti Žemė. Atrodo, kartais jam jau pavyksta pabėgti nuo paštininko dalios, tačiau, galiausiai jis vistiek ten atsiduria.  Deja, daugiau kaip ir neturiu ko pasakyti. Telieka patiems perskaityti.

Atsiradus laisvam laikui, pasibaigus vasarai (deja..) grįžtu atgaivinti savo tinklaraštį! Karščiausias metų laikas baigėsi ir kadangi man tai buvo toli gražu ne atostogos, neturėjau laiko nei knygų skaitymui, nei blog 'o pildymui. Prasidėjo ruduo, kartu su juo ir nauja pradžia: naujos paskaitos, nauji rūbai, naujos knygos, naujas karštas kavos puodelis. Ir supratau, jog iš tikrųjų aš myliu rudenį.:) Dievinu tą žvarboką orą, krentančius ir spalvą pakeitusius lapus, megztinius, lietų už lango ir žvakių šviesą..  Na, o šįkart žvakės šildė mane skaitant „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“. Turbūt kas skaitėte šią knygą žinote, jog yra pastatytas ir filmas. :) Turbūt panašiai prieš metus teko jį žiūrėti, todėl dabar nusprendžiau palyginti su knyga. Taigi kas geriau? Perskaičius pusę knygos, maniau, jog filmas geresnis, buvau net įsitikinus! Skaitėsi gan sunkiai, nebuvo to norimo veiksmo, todėl gan ilgokai užtrukau su ja. Beeeet. Antroji pusė patenkino visus mano įgeidžius. Žavėjo smul