Ray Bradbury „Pienių vynas“

„Užteko tik atsikelti, iškišti galvą pro langą, kad suprastum: štai ir atėjo pirmoji tikrosios laisvės, tikrojo gyvenimo akimirka, pirmasis vasaros rytas“. ☼☁ Štai vienas iš sakinių, kuriuo aš pradėjau savo vasarą.:) Ir visai nežinodama, jog šioje knygoje karaliaus karštasis metų laikas, birželio pirmą dieną pasiėmiau ją į rankas. 
Pradėsiu nuo viršelio. Tokios švelnios spalvos, skraidantys pienės pūkai, o su jais, rodos, kartu ir visi atmintyje išlikę vasaros prisiminimai. Jau skaitydama pirmuosius puslapius supratau, jog čia aš galėsiu panirti į autoriaus sukurtą nuostabią atmosferą ir įsimylėti šitą nuostabią knygą.. ♡ 
Na, o šiuose puslapiuose slepiasi įvairios istorijos, supančios Grintauno miestelį, Ilinojaus valstijoje. Visuose pasakojimuose, visose atskleistose asmenybėse kažkokiu kampu vistiek sukasi du berniukai: Tomas ir Daglas, kurie yra broliai. Šių vaikų mintys, protas ir pasaulio suvokimas tiesiog žavi ir verčia šypsotis. Daglas vieną dieną tiesiog išgyvena sprogimą savo sieloje - jis ima suprasti ir jausti, jog yra gyvas. Tomas rašosi kiekvienus dienos įvykius, paversdamas juos tikrais nuotykiais ar net tam tikrais stebuklais, gyvenimo džiaugsmais. Ir nors jų vasarą susideda iš artimųjų netekčių, draugų išvažiavimų ar juos taip žavėjusių žmonių išnykimu, jie geba iš to pasimokyti ir susikurti sau atitinkamas pamokas. Visi kažkada mirs, išnyks. Net ir jie. 
Autoriui dideli pliusai už talentą perteikti žodžiais kiekvieną gamtos detalę, paversti jas magiškomis ir užburiančiomis. Skaitai ir beveik gali įkvėpti to oro ar pamatyti skraidančius jonvabalius, galbūt net išgirsti kiekvieną cikadų svirptelėjimą.:) Taip pat, visa tai susideda ir pienių vyne. Kiekviena vasaros diena, kiekvienas dienos momentas.

„Ir ten vienas prie kito eilėmis stovės pienių vyno buteliai - jie švelniai mirgės kaip besiskleidžiantys ryto aušroje žiedai, ir pro ploną dulkių sluoksnį spindės šio birželio saulė. Pažvelk pro šį vyną į vėjuotą žiemos dieną - ir sniegas ištirps, pasirodys žolė, ant medžių atgis paukščiai, lyg milijonai peteliškių suplazdės vėjyje lapai ir žiedai. Ir netgi dangaus spalva pasikeis iš pilkos į žydrą.“ 

Visi aukščiausi balai šiai knygai! Pasipildžiau savo mylimiausių skaitinių sąrašą.:)

Mano vertinimas: 5/5

„Kai tau septyniolika, žinai viską. Bet jei žmogus ir dvidešimt septynerių dar viską žino, vadinasi, jam tebėra septyniolika.“

„Tai pavasario veidas, dvelkiantis kvapaus dobilo šiluma. Lūpos - raudoni granatai, akys - vidurdieno dangus. Palietęs jos veidą, pajustum tą visad naują jausmą, kuris apima ankstyvą gruodžio rytą, kai atidarai langą ir ištiesi ranką pirmoms baltoms lengvutėms snaigėms, tyliai ir nelauktai krintančioms iš nakties. Ir visa tai - tas šilumos dvelkimas, pavasario švelnumas - įamžinti viename fotografijos stebuklų, kurio negali sugriauti netgi nesiliaujantis laikrodžių rodyklių bėgsmas; šios pirmos baltos vėsios snaigės niekad neištirps, jos gyvens tūkstančius vasarų.“