George Orwell „1984“

Atmintyje įstrigo momentas, jog kažkur (neprisimenu kur) radau anotaciją ar recenziją šios knygos, bet žinau tiek, jog sudomino, todėl pasiėmiau iš bibliotekos. Perskaičiau ganėtinai greitai, per keletą dienų (kas man paskutiniu metu nebūdinga..) ir esu sužavėta, galbūt net priblokšta, nes nesitikėjau, kad bus tokia gera!
Tikriausiai norint smulkiai ir tiksliai apibūdinti šį kūrinį, reikėtų ilgai ir daug rašyti, bet pasistengsiu išskirti pagrindines mintis ir vietas, kurios labiausiai patiko. Pirmiausia, veiksmas vyksta Londone, kaip ir galima numanyti, 1984-aisiais metais. Pagrindinis veikėjas - kuris ir pasakoja visą veiksmą - Vinstonas Smitas. Visa istorija, jos įvykiai yra išgalvoti, tačiau perteiktos idėjos šimtu procentų atitinka praeitį ir, manau, dabartį. Valdžia šioje istorijoje kontroliuoja visus žmogaus judesius, laisvalaikį, žodžius, mintis, žodžiu, gyvenimą. Kiekvienoje miesto vietoje, namuose ir darbe yra teleekranai, pagrindiniai ginklai, su kuriais kontroliuojamas gyvenimas. Na, o ekranus valdo partija, Didysis Brolis. Klausite koks pagrindinis jų tikslas? Panaikinti praeitį, visiškai patraukti žmogaus samonę, kad ji taptų palanki valdžiai ir jos diegiamoms idėjoms. Net kasdienis žodynas čia yra naikinamas ir vietoj jo kuriama naujakalbė.
„Paimkime, pavyzdžiui, „geras“. Jeigu jau turime jį, tai kam dar reikalingas žodis „blogas“? Puikiausiai galima apsieiti su žodžiu „negeras“, beje, jis dar geresnis, nes yra tiksli priešybė, ko nepasakysi apie „blogas“.“
 Dedu didelį pliusą autoriui už itin tiksliai aprašytą sąvoką karas ir ką tai reiškia šiais laikais.
„Tačiau karas jau nebėra itin įnirtinga alinanti kova kaip pirmaisiais dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiais. Tai karo veiksmai su ribotais tikslais, be to, priešininkai nepajėgia vienas kito sunaikinti, neturi apčiuopiamų priežasčių kariavimui ir jokių rimtesnių ideologinių skirtumų. Tuo anaiptol nenorima pasakyti, kad pasikeitė kariavimo metodika arba vyraujantis požiūris į karą, kad jis tapo ne toks kraugeriškas ar pasidarė riteriškesnis. Priešingai - karo isterija visos šalyse yra nuolatinė ir visuotinė, tokie veiksmai kaip prievartavimas, plėšikavimas, vaikų žudymas, ištisų tautų ėmimas vergijon, represijos prieš belaisvius, netgi jų virimas ir laidojimas gyvų yra laikomi normaliais dalykais, ir jei tai daroma savo pusės, o ne priešo - net šlovingais poelgiais. Bet šiaip kare dalyvauja nedidelis žmonių skaičius, daugiausia aukštos kvalifikacijos specialistai, ir padaroma palyginti nedaug nuostolių. Kova paprastai vyksta ginčytinuose pasieniuose, apie kurių vietą paprastai žmogus gali tik spėlioti, arba aplink plaukiojančias tvirtoves, kurios saugo strategines jūsų trasas.“
 Kaip ir sakiau, nesitikėjau, jog taip lengvai ir įtraukiančiai skaitysis. Na, bet nespręsk apie knygą iš viršelio.:) Beje, visada bibliotekoje ieškodavau knygų dailiais, naujais viršeliais, bet ši knyga buvo apiplėšyta ir supratau, jog tokias skaityti tik įdomiau! 
Taigi, vertinu penkiais balais (tai aukščiausias įvertinimas mano tinklaraštyje, jei skaitote pirmą sykį). 

Ir dar viena, šiek tiek kitokia citata..:)
„Tai truko gal dešimt sekundžių, bet atrodė, kad jų rankos jau seniai suspaustos. Per tą laiką jis sužinojo apie jos ranką visas smulkmenas. Apčiuopė ilgus pirštus, pailgus nagus, nuo darbo sukietėjusį delną su nuospaudomis per pirštą, minkštą lygų riešą. Po šio prisilietimo jis tą ranką būtų pažinęs lyg matęs akimis. Tuo metu jam dar dingtelėjo, kad nežino, kokios spalvos jo merginos akys. Tikriausiai rudos, bet žmonės su tamsiais plaukais kartais būna ir mėlynakiai.“

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis