Pirma pažintis su Jonu Meku. :) Žinoma, kad man patiko. Ir tikrai dar patiks, nes nenutrauksiu mūsų pažinties. Laiškai iš Niekur, kaip ir galite spėti, yra knyga, sudaryta iš laiškų, arba laiškučių. Galbūt kažkiek panašu į dienoraščio fragmentus, kas man patinka. O šioje knygoje aprašyta nedidelė dalis J. Meko gyvenimo, patyrimų. Autorius supažindina ir su savo artimiausiais draugais, kas sujaudino, ypač kai vienas iš jų mirė po ilgų kovų. Vienas ryškesnis bruožas šios knygos, o ir apskritai J, Meko, tai gamtos garbinimas, aukštinimas. Nenuostabu, kadangi pats rašytojas užaugo apsuptas laukų, žemės, nes gimė ūkininkų šeimoje. Todėl laiškuose jaučiamas artumas, stiprus ryšys su gamta, kad net ir pati užsimaniau atsisėti ant šiltos vasaros žolės, laukuose ir skaityti, skaityti.. Kultūra yra basose kojose. Kultūra yra šaltuos ryto rasos gintaruos. Ir arklio prunkštime.“ Artimas, šiltas ryšys su žemė, Lietuvos gamta ir visuma, kuri teikia mums tiek daug. Mano pačios šeima yra my
Gražus tavo tinklaraštis, kai dar knygas pati fotografuoji. :) ir aš mėgstu taip daryti! :D kažkaip gyvesnis blogas tampa. O dėl sulėtėjusio knygų skaitymo, viskas pateisinama, svarbu, nenustoti skaityti. Aš ir pati pykstu ant savęs dėl to, kad labai mažai perskaitau, bet viliuosi, kad kada skaitysiu daug ir be sąžinės graužaties, kad turiu daug darbų padaryti. :)
AtsakytiPanaikintiKaip gera žinoti, jog turiu skaitytojų ir dar matyti komplimentus! Ačiū! :) Fotografavimas knygų, man vienas iš smagiausių blogo pildymo etapų. O ir tavo darytos nuotraukos akį traukiančios. Esu pastebėjusi, kad labai švelnios ir subtilios jos tau gaunasi, žavu išties.:) Na, o dėl skaitymo, tai labai sutinku su tavim, svarbiausia nenustoti! P.S. jaučiu, kad Dorianas „įsitaisys“ ir mano geriausiųjų sąraše.
PanaikintiIr pamiršau pridurti. Dorianas Grėjus man laaaabai patiko. Jis mano geriausių sąraše. :)
AtsakytiPanaikinti