Ričardas Gavelis „Vilniaus džiazas“

Žinot tą jausmą, kai labai nori perskaityti knygą ir, kai pagaliau tai padarai, lieki ganėtinai nusivylus, tarsi apgauta? Taip aš jaučiuosi po Vilniaus džiazo. Ieškojau net kitų skaitytojų nuomonės apie šį kūrinį, naršiau internete po kitus blogus, tačiau naudingos informacijos neradau.. Nesakau, jog VISIŠKAI nepatiko, gailiuosi, kad išvis paėmiau - ne, pačios mintys ir idėja keistai įdomios, man, asmeniškai, pirmos tokios perskaitytos. 
Taigi, ką slepia šis paslaptingas Vilnius ir jo džiazas. Visa istorija (kaip ir patys gali suprasti) sukasi apie magiškąjį mūsų Vilnių.:) Jis, beje, tikrai įgavęs magiškumo formą Gavelio kūryboje. Visiška personifikacija, juodų varnų vieta mieste bei jų antgamtinės galios, tai, kas man labiausiai ir patiko. Veikėjų daug, visi su sava istorija, daugiausia studentai, gebantys filosofuoti, bei pereiti į tokias fazes, kurios mums, mirtingiesiems, neįmanomos (kokios, neatskleisiu). Tiesa, rašytojas mėgsta ir erotines scenas, kurių visoje knygoje tikrai daug. Jos, mano nuomone, taip pat atskleistos magiškai, su šiokiais tokiais šamaniškais burtais.
Deja, kaip sakiau, knyga netilpo į mėgstamiausiųjų vietas mano gyvenime. Pirmiausia, tai gana sunku buvo suprasti ką norima vienaip ar kitaip pasakyti. Galbūt per daug fantastikos, o jos aš nemėgstu ir niekaip neišeina „susidraugauti“. Bet, jei ketinate perskaityti arba jau tai padarėte, būtų įdomu sužinoti daugiau nuomonių ar minčių, kurių, galbūt, aš neįminiau. :)

Mano vertinimas: 2/5, deja deja

Jolanta visąlaik norėjo tapti blogesnė, bet niekada nebuvo pamanius, kad blogis bemat virsta blogumo jausmu. Kad nuo tavojo blogio darosi bloga pirmiausia tau pačiam.“
„Gyvenimas prasideda tada, kai ima veikti nežinia. Nežinai, kas tavęs laukia. Nežinai, kaip sutvarkytas pasaulis. Nežinia suteikia viltį. Nežinai, kas bus toliau, todėl viliesi.“
Ričardas Gavelis

Komentarai

  1. Dabar dar smalsiau. :) Būtinai reiks perskaityt, ypač, kai nusipirkau. :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mačiau! Aš vis pamiršdavau užeit į komisą, tai, tikiuos, kad palikai ir man ką nors gero.:D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na, buvo Remarko knyga "Juodasis Obeliskas", tiksliau net dvi, bet aš ją turiu, tai palikau. Ir šiaip, nežinau, visko ten pilna buvo ir tikiu, dar atsiras. O šiaip stengiausi susirinkt visus perliukus, bent pagal save. ;D (Bet tikrai patariu ten užeiti. Yra ir dar vienas, kur irgi šio to būna. :) Gaila, Klaipėdoje dar tokios vietos neradau.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis