Jurga Ivanauskaitė „Placebas“

Na štai, dar viena knyga, didinanti mano knygų iššūkio procentus. Ir dar viena mano pačios fotografuota knyga - nieko ypatingo, bet man širdžiai mielas pasiekimas.:) Šį kartą tai Jurgos Ivanauskaitės kūryba, su kuria, beje, tik dabar susipažinau. Kodėl pasiėmiau būtent šią? Tikriausiai pirma priežastis buvo, jog labai patraukė dėmesį pavadinimas - Placebas, na, ir, žinoma, noras pamatyti, ką reiškia šios autorės kūryba.
Knyga tikrai nustebino savo turiniu, kuris panašus į detektyvą, tačiau turi ir mistinių, psichologinių detalių. Tiesa, iš pradžių sunku buvo įsivažiuoti, bet įvyko lūžis ir skaitymas tapo vis įdomesnis. Pati istorija susideda iš atskirų veikėjų pasakojimų (čia man buvo šioks toks minusas, nes mėgstu skaityti su numeruotais skyriais, o čia naujas pasakojimas prasidėdavo žodžiu iš didžiųjų raidžių). Labiausiai įstrigo ir patiko mintis, jog žmonės yra valdomi televizijos, radijo, spaudos, interneto net patys to nesuvokdami. Šioks toks Placebo efektas, tačiau PLACEBAS knygoje visai kas kita. Taip pat J. Ivanauskaitė taikliai pateikė idėją, jog žmonėms drabužiai bei įvaizdis yra tarsi kažkas gyvybiškai svarbaus, todėl tam yra skiriama begalės laiko, jėgų ir pinigų. Kodėl gyvename tokioje vartotojų visuomenėje? 
Rašytojos būdas pateikti istoriją skirtingais veikėjais čia ir labiausiai tiko. Ypač katės Bastetės postringavimai apie žmonių kvailumą ir kačių evoliuciją bei galią. Taip pat įdomu buvo tai, jog veikėja (burtininkė) Julija savo istoriją pateikė jau būdama mirusi ir tapusi lengva siela. 
Apibendrinant, knyga tikrai sužavėjo savo gan unikaliu turiniu (bent jau aš nebuvau kažko panašaus skaičiusi), tiesa, buvo gan lengva pasiklysti, tačiau rekomenduoju būtinai perskaityti.:)
Mano įvertinimas: 4/5
„Žmonės tiek dėmesio ir jėgų skiria savo drabužiams, sakytum tai, ką rengiasi keistų gyvenimo esmę ar atskleistų didžias būties paslaptis. Tačiau nusirenginėjimui jie irgi skiria išskirtinę prasmę tarsi kokiai slaptai apeigai, kuri tuo metu yra ir draudžiama, ir geidžiama.“
 „Juk savižudžiai išduoda ne tik žmones, iš esmės jiems nelinkėjusiems nieko bloga, bet ir savo lovas, spintas, stalus, krėslus, kilimus, knygas, drabužius, indus ir daugybę kitų mažmožių, kurie buvo absoliučiai ištikimi. Jie taip pat išduoda gyvūnus.“
Jurga Ivanauskaitė

Komentarai

  1. Gėda, bet nesu skaičiusi Ivanauskaitės knygų. Manau, kad kada nors tikrai susidursiu su šios rašytojos kūriniais, bet dar ne laikas...:) Kažkada bandžiau skaityti "Placebą", bet pasidaviau, nes turėjau tik el. knygą. Ačiū už tokį gražų pastebėjimą, dabar dar labiau noriu pasiimti jos knygą ir pasinerti į veikėjų pasaulį.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oj, gėda, kad tik dabar pamačiau komentarą! Pilnai tave suprantu, dar visai neseniai ir pati taip jaučiausi.. O su elektroninėmis knygomis nesusidraugauju taip pat, nekyla nors net pradėti. Na, o Placebą tai tikrai perskaityk! Ir ačiū už komentarą, širdžiai miela pasidarė.:)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis