Sigitas Parulskis „Murmanti siena“

„Žmones išskiria ne priešiškumas, o baimė virsti vienas kitam blogu įpročiu.“

Anotacija: Naujausias rašytojo romanas „Murmanti siena“ – vienos šeimos istorija, užsimezgusi praeito amžiaus pradžioje ir tebesitęsianti iki šių dienų. Kaip ir XX amžiaus Lietuvos istorija, taip ir šios šeimos gyvenimas susijęs su abiem pasauliniais karais, su komunistiniu režimu, fašizmu, žydų genocidu, sovietinės Lietuvos partizanais...


Pradėjau skaityt šią knygą su viltimi, kad daugiau sužinosiu apie tremtį, partizanus ar netgi genocidą. Ir dabar, kai jau perskaičiau, nesijaučiu įgavus daugiau žinių.. Galbūt tai ir yra pagrindinis aspektas, dėl kurio nusivyliau romanu. 
Išmėtyti pasakojimo laikai, daugybės personažų aprašymai - visa tai apsunkino skaitymą. Pagrindinis (turbūt) veikėjas - Adolfas - tarsi šizofrenikas, apimtas gyvenimo baimės. Vieną dieną jis jaučiasi pagrobtas ir uždarytas kvadratiniame kambary, su neperregimu stiklu, o kitą kartą - jis jau guli ligoninėje sumuštas ir skaudančia galva. Bo - jo mylimoji, arba tiesiog galimybė patenkinti savo poreikius. Taip pat romane aprašomi ir kiti veikėjai, tačiau jų gausa susipainiojo. 
Tiesa, S. Parulskis pateikė ir karo vaizdinių, tačiau nieko, ko nebūčiau skaičius, nebuvo..:)

Įvertinimas: 2/5

Prisiminimai - kaip rūgštis: graužia iš vidaus ir smelkiasi į giliausias kerteles, atidengia silpnąsias žmogaus gyvenimo konstrukcijų vietas. Vos tik pasiduodi jiems, tuojau pat įsiveli į nelygias grumtynes su laiku.

Niekad niekas nebūna kaip anksčiau - tai viena iš skaudžiausių tiesų, su kuria žmonės nemoka susitaikyti.

Ko gero, mirtis panaši į didelį nepatogumą. Žmogui šiame pasaulyje pasidaro nepatogu, ir jam tenka susirasti patogesnę vietą. Kitame pasaulyje.

Rašytojas Sigitas Parulskis