Pat Conroy "Pajūrio muzika"

Knygos anotacija: Pagrindinis veikėjas – tarsi „vėlė be vietos“. Jis palieka gimtąjį kraštą, Čarlstoną Pietų Karolinoje, ir kovoja su demonais, tūnančiais praeityje. O jų daugybė: mylimos žmonos savižudybė, destruktyvūs santykiai su motina ir tėvu, brolio dvasinė negalia, vaikystės draugų išsiskyrimas, artimųjų likimuose įrašyta žydų holokausto ir Vietnamo karo, Amerikos dvasinio holokausto, patirtis. 
Tačiau kai nuo leukemijos ima merdėti motina, Džekas privalo grįžti į Ameriką. Taip prasideda sunkus ir ilgas kelias į susitaikymą ir atleidimą. Ilgainiui ima ryškėti ir tikroji žmonos savižudybės priežastis... 

Dar viena vasaros knyga, turinti gausų kiekį puslapių. Tai tapo lyg įššūkiu - perskaityti „storą“ romaną. :))
Pasiėmus šią knygą, turėjau mintį, jog bus nuobodoka, nes visgi nemaža apimtis, tačiau nebuvo jau taip baisu. Deja, man pasirodė per daug ištęsta, sumaišyta (daug veikėjų, kurių aprašymai išnirdavo netikėtai, prisiminimai ir t.t.), todėl po kurio laiko sumišau ir tapo sunku atsiminti vieną bei kitą pasakojimus. Na, o pats turinys tai istorija žmogaus (Džeko), kuris po savo žmonos savižudybės, pasitraukė į Italiją su dukrele. Tam tikrą laiko tarpą jis nebendravo nei su šeima, nei su draugais - Ameriką, Čarlstoną, paliko užmaršty. Tačiau viskas apsivertė jo motinai atvykus pas jį su žinia, kad serga leukemija. Tuomet ir prasidėjo ilgas, bei gan varginantis skaitymas. Turbūt labiausiai patiko atsiminimai iš holokausto, Vietnamo karo. Beje, visi pasakojimai apie žiaurius žudymus ir išgyvenimus tikri, rašytojo atšvaitai. Pliusas šiam romanui už tai, jog sukėlė norą paskaityti ar pažiūrėti daugiau apie žydus ir jų kančias, vargus. 
Pavadinimas atspindi visų veikėjų gyvenamą vietą - Pietų Karoliną, skalaujamą vandenų ir nuolatinės saulės. 
Knygai skirčiau 3/5 už įdomias ištraukas apie karą, žmonių amoralumą ir stiprias dvasias. 

„Nes kai tave kas nors įskaudina, prarandi pasitikėjimą pasauliu.“
<..> čia ir pamilau tas knygas ir autorius taip, kaip moka ir supranta tik ilgamečiai skaitytojai. Geras filmas nė sykio manęs nepalietė ir nepakeitė taip, kaip gera knyga. Knygos gebėdavo amžiams keisti mano požiūrį į pasaulį. Geras filmas mano pasaulio suvokimą pakeisdavo dienai. ” 
„Nes be muzikos gyvenimas - tai kelionė per dykumą, kurioje nė negirdėta apie Dievą. <..> Kartais pažiūrėk į žvaigždes. Jos - tik natos. Jos muzika“ 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Francas Kafka "Metamorfozė"

Anos Frank Dienoraštis