John Green "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos"

Po ilgos pertraukos nusprendžiau vėl paimti į rankas knygą. Besiruošdama egzaminams, pamiršau tai, ką, turbūt, labiausiai mėgstu daryti - ogi skaityti. Tiesa, viena iš priežasčių buvo ta, kad nutariau lavinti savo rašymo įgūdžius, kurie,pasirodo, nėra itin geri.
Taigi, J. Green'o knyga "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" buvo mano norimų knygų sąraše. Ir, kai pagaliau ją suradau, nė kiek nenusivyliau. Galbūt kitiems ji atrodo banali, tačiau mane net privertė pravirkti. O tai istorija apie du, vėžiu sergančius paauglius, kurių likimas panašus. Tačiau juos sieja ne tik mirtina liga, bet ir meilė knygoms.
Aizekas ir Heizelė - tai du pagrindiniai veikėjai, kurie susipažino vėžiu sergančių vaikų klube. Pradėję bendrauti, jie apsikeitė savo mėgstamiausiomis knygomis. Tiesa, Heizelės knyga be pabaigos, todėl mergaitė labai rūpi, kas nutiks toliau, o autoriaus neatsakyti laiškai ją dar labiau erzina. Turbūt gražiausia vieta šioje knygoje - kai Aizekas atiduoda savo "norą" Heizelei, tam, kad galėtų nuvykti pas knygos autorių ir išsiaiškinti tolimesnius veikėjų veiksmus. Na, o toliau knygoje vyrauja meilė, ligos kančios ir netektis. 

Ši knyga tikrai mane privertė labiau vertinti tai, ką turiu ir kokia esu. Nes visgi, vaikščioti su kvėpuoti padedančiu aparatu yra sunki kančia. Vertinčiau šį kūrinį aukščiausiu balu, nes,kaip minėjau, mane sugebėjo pravirkdyti.

Toks jau tas skausmas, - tarė Ogastas, grįžtelėdamas į mane. - Jį tereikia iškentėti. ”

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis