Paulo Coelho "Vienuolika minučių"

Anotacija: Jaunos provincialės brazilės Marijos istorija. Nuo vaikystės Marija buvo įtikinėjama, kad niekada neras tikros meilės. Sudaužyta širdimi mergina tampa prostitute, tačiau nusišypso laimė ir ji pamilsta jauną žavų dailininką. Ieškodama savęs, Marija turi pasirinkti: ar eiti tamsiu, bevaisiu seksualinių malonumų keliu, ar viskuo surizikavus atrasti savo vidinę šviesą.

Mano nuomonė apie šią knygą: Pagrindinė veikėja, Marija, gyvena Brazilijoje, neturtingoje šeimoje ir skurdžiame mieste. Ji ne kartą įskaudinta, nebetiki meile ir iš visų jėgų stengiasi vengti jos. Mergina baigusi mokyklą svajoja pamatyti pasaulį už vandenyno, kurį matė savo geografijos vadovėliuose. Tiesa, jos siekiai turėti gerą gyvenimą, daug pinigų ir padėti šeimai. Susiruošusi į Rio de Žaneirą, ji sutinka turtingą vyrą, kuris nuperka jai prabangią suknelę ir už vakarienę pasiūlo nemažą sumą pinigų. Tačiau, jo siekiai,deja, ne tokie draugiški. Jis pasiūlo jai darbą Šveicarijoje, kurį ji priima. Atvykus svetur ji supranta, kad pažadėtos algos negaus,o ir gyventi kitoje šalyje jai sunku nemokant kalbos. Toliau prasideda jos gyvenimas esant prostitute. Tačiau, ji mokosi kaip įsigilinti į savo klientų problemas, galbūt jiems padėti, išsikalbėti. Žodžiu, ji tarsi psichologė. Tačiau, žinoma, ne visi nori "psichologės". Galiausiai vieną dieną ji sutinka žavų dailininką, kuris užsiminė apie jos skleidžiamą šviesą. Ir Marija, vengusi meilės, pagaliau vėl jai pasiduoda. Dailininkas pas ją ateiną kaip klientas darbo metu, tačiau jis "ypatingas", nes jie ima vienas kitą pažinti ir įsimyli.
Tiesą sakant, ši veikėja mane erzino savo naiviu mąstymu. Be to, knygos antroje pusėje man buvo per daug nemalonu skaityti visas erotines scenas, Kartais būdavo net šlykštu. Taigi, galbūt pagrinde dėl to ši knyga manęs labai nežavėjo. Tai pirmas mano Paulo Coelho skaitytas kūrinys, iš kurio tikėjausi kažkodėl daugiau. Na, tikiuosi, kad knyga "Nugalėtojas lieka vienas" sudomins labiau. :))

Įstrigusios mintys: "Visą gyvenimą meilę supratau kaip savanorišką vergiją. Ir klydau: vergija nėra meilė. Kas jaučiasi laisvas, myli iš visų jėgų. O kas myli iš visų jėgų, jaučiasi laisvas."

"Šiandien esu įsitikinusi, kad niekas nieko nepraranda, nes niekas niekam ir nepriklauso. Štai tikroji laisvė: turėti svarbiausią dalyką pasaulyje, bet jo nesisavinti."


"Ir kaip čia yra, kad tie, kurie suvirpina mano sielą, neuždega kūno, o kurie uždega kūną, nepatraukia mano sielos."

"Kaip patenka šviesa į pastatą? Pro neuždengtą langą. Kaip patenka šviesa į žmogų? Jeigu meilės durys neužvertos."

Vertinimas: 3/5

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis