Atradimai namų lentynose

Šiandien sėkminga diena! Tvarkydama namus, valydama dulkes nuo tėvų knygų kolekcijos, radau tikrų „perliukų“. Pasirodo, mano tėveliai tikri Remarko gerbėjai, o aš tai tik dabar sužinojau. Kadangi pati labai noriu susipažinti su šiuo rašytoju, tai buvo man ypač maloni staigmena, kuri šią šaltą ir lietingą dieną pavertė malonia. :)) Atradau ir daugiau skaitinių, kuriuos laikau savo norimų perskaityti sąraše, tad nekantrauju perskaityti (tiesa, kaip tyčia šiandien iš bibliotekos parsinešiau daugiau knygų, tad namiškės turės palaukti). 

 Tad, ką tiksliai radau?

 Erich Maria Remarque: „Naktis Lisabonoje“; „Dangus neturi išrinktųjų“.
Vaižgantas „Pragiedruliai“
 

Komentarai

  1. Agnė 2015 m. balandžio 1 d. 23:02

    Va va, senelių ar tėvų lentynos yra ištisi lobynai! ;D Aš pas senelius radau Jurgos Ivanauskaitės "Mėnulio vaikai", nuo ko ir prasidėjo mano pažintis su Ivanauskaite... Dar visokių gėrių esu radus, kol galiausiai pati ryžausi kaupti savo. :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. pakalnutė2015 m. balandžio 2 d. 04:00

      Senelių dėka tapai tikra Ivanauskaitės gerbėja, tad, galbūt, aš tapsiu Remarko. :D O prieš tai kiek tėvai dar išdalino knygų.. Turbūt, būčiau ir ten atradus kažką gero.

      Panaikinti
    2. Agnė 2015 m. balandžio 2 d. 04:23

      Na, Remarko gerbėju sunku netapti, man irgi jis labai patiko, graužiau viską, ką tik kur radau, dabar galvoju, vėl ką nors pasiimt iš jo kūrybos. :)
      O su išdalinimais... :D O taip, panašiai, kaip mano senelis sugebėjo išdalint juostinius senus fotoaparatus kažkam, patefoną irgi... :D O kas galėjo pagalvot, kad kažkada svajosiu apie tokius daiktus. :D

      Panaikinti
    3. pakalnutė2015 m. balandžio 2 d. 08:42

      Vat vat, kokie jie būtų dabar brangūs ir mylimi. :D

      Panaikinti
  2. Graca2015 m. balandžio 2 d. 02:50

    Mano tėvų bibliotekoje taip pat karaliauja Remarkas :) taip ir pati pažinau šio nuostabaus autoriaus kūrybą, už ką esu labai dėkinga mamai ir jos manijai knygoms :)))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. pakalnutė2015 m. balandžio 2 d. 04:00

      Na, labai tikiuosi, kad ir aš būsiu lygiai taip pat dėkinga saviškiams. :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Vaizdas
Didžiuojuosi savimi, kad pagaliau perskaičiau! Tikriausiai nesu turėjusi tokios knygos, kad būtų taip sunku skaityti. Turėdama laisvo laiko ją laikydavau šalia, kad matyčiau, jog knyga liepia mano, kaip moksleivės, pareigą atlikti. Iš tiesų, kankinausi su ja vien todėl, kad yra mano mokyklos kurso sąraše ir, prisipažinsiu, buvau pasiėmusi pereitą vasarą, bet skaičiau praleidinėdama kelis puslapius, kol pagaliau numečiau ją šalin.. Tačiau vargais negalais pagaliau baigiau. Taigi trumpai. :) Ekranizacija: Filmą žiūrėjau mokykloje ir jis įtraukė labiau nei knyga.  Anotacija:   B. Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys - "Dievų miškas". Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybin ius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai
Skaityti daugiau

Francas Kafka "Metamorfozė"

Vaizdas
Nauji mokslo metai - naujas knygų sąrašas, kuris prasidėjo su F. Kafkos "Metamorfoze". Knyga, iš tiesų, padarė šiokį tokį įspūdį. Girdėjau atsiliepimų, kad tai visiška nesąmonė, kurios net neina suprasti, bet man tereikėjo, prieš skaitant šį kūrinį, peržvelgti mokyklos knygoje jo aprašymą. Kafka tiesiog pavaizdavo savo stiliumi kokia svetima žmogui yra aplinka, kuri jį supą kiekvieną dieną: darbas, viršininkas ir pataikavimai jam. Todėl žmogus tiesiog pamažu tampa vabalu, kurio gyvenimą reguliuoja instinktai. Keisčiausia buvo tai, kad autorius pavaizdavo šį virtimą natūraliu dalyku. Vos tik pamatęs, kad yra vabalas, Gregoras (pagrindinis veikėjas) ima nuogąstauti kaip nepavėluoti į darbą ir ką pasakys jo viršininkas, bei kaip aprūpinti šeimą. Jis net nesuka galvos, jog tapo kažkokiu gyviu, tik kelia nerimą, jog jo nauja išvaizda neleidžia jam judėti. Ir skaitant man buvo gaila Gregoro, nes atsitikus nelaimei, jo šeima nusigręžė nuo jo ir stengėsi atsikratyti. Argi taip turi
Skaityti daugiau

Anos Frank Dienoraštis

Vaizdas
Sėdžiu ir galvoju nuo ko pradėti, ką parašyti. Galvoje sukasi vienas žodis - sukrėtė. Tikrai. Sukrėtė faktas, jog ši žavi mergaitė nesulaukė savo šešioliktojo gimtadienio, sukrėtė jos brandus mąstymas, jos minčių dėliojimas. Turbūt sukrėtė viskas. Tikriausiai pati nesugebėčiau rašyti dienoraštį tokiu suaugusiojo žmogaus tonu kaip ji.. Dabar mintyse dėliodama šios knygos eilutes galiu pasakyti, jog labai žaviuosi Anna. Būdama 12-15 metų ji aiškiai dėstė mintis, kurios toli gražu nėra vaikiškos ar „paaugliškos“, turėjo susiformavusį aiškų požiūrį apie gyvenimą ir tiesiog buvo be galo drąsi.  Knyga (kaip ir galite suprasti) yra tiesiog jos dienoraštis, išsaugotas ir išleistas Annos tėvo, kuris ir paskyrė savo gyvenimą dukters dienoraščio leidimui. Istorija sukasi apie dvi šeimas, kurios slėpėsi vienos kontoros nežinomoje patalpoje, virtusią jų namais. O slėpėsi per Antrąjį Pasaulinį karą dėl savo tautybės - jie buvo žydai. Anna, praradusi savo drauges, o tikriau ji jautėsi, jog ir netu
Skaityti daugiau