Bram Stoker „Drakula“

Tęsiu savo blogo pildymą su dar vienu kūriniu - Drakula. Su šiuo įrašu pradėsiu pati fotografuoti knygų viršelius, toliau stengsiuos tai daryti kuo įdomiau.:) Panorau perskaityti, kai grupiokė prasitarė, jog pasiėmė iš močiutės (beje, tai buvo gan senokai, maždaug prieš mėnesį). Visada mane kažkuo žavėjo vampyrai, nors „Saulėlydžio“ sagų nesiruošiu paimti į rankas. Na, o kas įdomaus ir įtraukiančio šiame sename gerame kūrinyje?:)
Visiems tikrai nepaslaptis, jog Bram Stoker su Drakula turėjo didelės įtakos tolesnėms istorijoms apie vampyrus bei jų gyvenimus, visgi kūrinys parašytas XIX amžiuje. Ir nenuostabu, kūrinys tikrai geras, įdomus bei lengvai skaitomas. Viskas parašyta dienoraščio ištraukomis, kas man, turbūt, labiausiai ir patiko (mėgstu skaityti knygas, kuriuose galima tai rasti). Istorija prasideda nuo advokato vykimo į Transilvaniją, grafo Drakulos pilį. Neilgai trukus jis pastebi, kad grafas nevalgo, nesirodo dienos šviesoje, bei neturi jokių, jam padedančių tarnų. Nenoriu papasakoti per daug, kad neišduočiau įdomumo.:) Vėliau į istoriją įtraukiama Mina, Liusė, Džonatanas, daktaras Sjuardas, Van Helsingas, bei kiti veikėjai, kurie stengiasi iš visų jėgų nugalėti Drakulą. 
Istorija gan įtempta, įtraukianti, todėl ir perskaičiau ganėtinai greitai. Asmeniškai man pasirodė šiek tiek per daug „dramiškų“ eilučių, na, bet galbūt taip žymiai romantiškiau, vis dėlto, vyras ruošiasi paaukoti gyvybę dėl savo mylimosios..:) Rekomenduoju perskaityti, nes kūrinys lengvas, o svarbiausia ne banalus ar nuobodus.

Mano įvertinimas: 4/5

Bram Stoker

Nes juk galų gale gyvenimas yra ne tai, ką mes darome, o tik laukimas kažko kito, ir mirtis yra tai, kuo galime be dvejonių pasikliauti.

Mes, moterys, turime motinišką instinktą, kuris pabudęs iškelia mus virš smulkmeniškumo. Jaučiau ant savo peties šio didelio vyro galvą tarsi vaiko, kurį kada nors glausiu prie savo krūtines.