Monika Fagerholm "Amerikietė mergaitė"
Anotacija: 1969 metų ruduo Traktene. Gyvenimo gija nutrūksta. Amerikietė mergaitė Edė nuskęsta, o jos draugas Bjornas pasikaria.
Nuo šio įvykio prasideda pasakojimas, jis sklinda į įvairias vietas ir iš jų, o centre yra Traktenas. Istorija rutuliojas kaip mirganti, graži, nebyli ir tamsi gija laike - iš jos gimsta gandai, šnabždesiai, fantazijos...
O kai po kelerių metų Sandra ir Dorisė iš Trakteno ima joje kapstytis ir bando ją rekonstruoti, tai pasibaigia nauja tragedija.
Mano nuomonė apie šią knygą..hm, skaičiau, nebuvo taip, kad nenorėčiau į ją išvis pažiūrėt, bet įdomumo nesukėlė, tiesą sakant,trikdė ir painiojo. Pradžią turėjau skaityti kelis kartus, kad suprasčiau, kas dedasi ir apie ką eina kalba. Visoje knygoje veiksmas tiesiog suveltas, mintys ir žodžiai kartojasi..(kartais net galvodavau, kad skaitau iš naujo tuos pačius puslapius). Ir vis dėl to, kodėl tiek daug veikėjų, kurių, iš tiesų, galėjo ir nebūti?
Dvi mergaitės: Sandra ir Dorisė, kurios gyveno "Amerikietės mergaitės" Edės gyvenimu (po jos mirties), yra, geriausios draugės, tačiau fiziškai artimesnės. Abi panašaus likimo, gyvena Traktene. Tačiau į šalį yra nustumiamas Bengtas, Edės draugas, su kuriuo ji susipažino vos atvykusi į Trakteną. Jaunuolis knygoje pasirodo tik retkarčiais ir girtu pavidalu. Knygos pavadinimas parodo apie ką jį - Amerikietę mergaitę Edę. Tačiau kodėl, pirmoje vietoje iškeliamos dvi mergaitės, kurių galbūt net nereikėtų? Ir visą knygą gaubia mirtis, jų, mano nuomone, per daug. Paskendo, pasikorė, nusišovė. Na kam viso to?
Taigi, neskaityčiau šios knygos antrąkart tikrai, na, bet ir laiko veltui nešvaisčiau. Be to, knyga turi beveik 700 puslapių,manau, ji būtų tobula, jei būtų perpus mažesnė ir be nereikalingų veikėjų ir trikdančių minčių.:)
Vertinimas: 2/5
Įstrigusios mintys: "Aš esu svetimas paukštis. Ar tu irgi?"
"kažkas yra įsimylimas ne todėl, kad būtų simpatiškas ar nesimpatiškas ir visai ne dėl tūkstančio gerų žmogaus savybių. Įsimylimi žmonės, kurie pažadina gyvenimui kažką tavo paties viduje."
Nuo šio įvykio prasideda pasakojimas, jis sklinda į įvairias vietas ir iš jų, o centre yra Traktenas. Istorija rutuliojas kaip mirganti, graži, nebyli ir tamsi gija laike - iš jos gimsta gandai, šnabždesiai, fantazijos...
O kai po kelerių metų Sandra ir Dorisė iš Trakteno ima joje kapstytis ir bando ją rekonstruoti, tai pasibaigia nauja tragedija.
Mano nuomonė apie šią knygą..hm, skaičiau, nebuvo taip, kad nenorėčiau į ją išvis pažiūrėt, bet įdomumo nesukėlė, tiesą sakant,trikdė ir painiojo. Pradžią turėjau skaityti kelis kartus, kad suprasčiau, kas dedasi ir apie ką eina kalba. Visoje knygoje veiksmas tiesiog suveltas, mintys ir žodžiai kartojasi..(kartais net galvodavau, kad skaitau iš naujo tuos pačius puslapius). Ir vis dėl to, kodėl tiek daug veikėjų, kurių, iš tiesų, galėjo ir nebūti?
Dvi mergaitės: Sandra ir Dorisė, kurios gyveno "Amerikietės mergaitės" Edės gyvenimu (po jos mirties), yra, geriausios draugės, tačiau fiziškai artimesnės. Abi panašaus likimo, gyvena Traktene. Tačiau į šalį yra nustumiamas Bengtas, Edės draugas, su kuriuo ji susipažino vos atvykusi į Trakteną. Jaunuolis knygoje pasirodo tik retkarčiais ir girtu pavidalu. Knygos pavadinimas parodo apie ką jį - Amerikietę mergaitę Edę. Tačiau kodėl, pirmoje vietoje iškeliamos dvi mergaitės, kurių galbūt net nereikėtų? Ir visą knygą gaubia mirtis, jų, mano nuomone, per daug. Paskendo, pasikorė, nusišovė. Na kam viso to?
Taigi, neskaityčiau šios knygos antrąkart tikrai, na, bet ir laiko veltui nešvaisčiau. Be to, knyga turi beveik 700 puslapių,manau, ji būtų tobula, jei būtų perpus mažesnė ir be nereikalingų veikėjų ir trikdančių minčių.:)
Vertinimas: 2/5
Įstrigusios mintys: "Aš esu svetimas paukštis. Ar tu irgi?"
"kažkas yra įsimylimas ne todėl, kad būtų simpatiškas ar nesimpatiškas ir visai ne dėl tūkstančio gerų žmogaus savybių. Įsimylimi žmonės, kurie pažadina gyvenimui kažką tavo paties viduje."
Komentarai
Rašyti komentarą