Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“

Ar mylite gyvūnus? Aš kitokio atsakymo nei "taip" negalėčiau ištarti. Nuo pat mažens užaugau su gyvūnėliais, juos mylėdama ir gerbdama (tai darau iki šiol: turiu namie katę, kurią priglaudėme iš gatvės). Visada mano dėmesį nukreipia šunelis, kačiukas ar bet kuris kitas gyvūnėlis. Labai juos myliu ir be jų negalėčiau įsivaizduoti savo namų.:) Galbūt todėl ir labai norėjau perskaityti Dario Martinelli knygą „Laiškai sūnui vegetarui“. Prieš ją nusipirkdama, skaičiau ne vieną aprašymą ir labiausiai patraukė tai, jog knygoje karaliauja tema - gyvūnai, jų teisių gynimas ir, žinoma, vegetarizmas.
Knygos pati forma yra, kaip galima atspėti, laiškai, skirti autoriaus vaikui. Jam gimus, tėvai nusprendė nemaitinti vaiko mėsa, tačiau, jam paaugus ir galint atlikti savarankiškai sprendimus, vegetarizmas nebus skiepytas prievarta ir vaikais bet kuriuo metu galės pakeisti savo gyvenimo būdą. Autorius neperša priverstinai savo gyvenimo būdą vaikui, tiesiog supažindina su savo vertybėmis ir tuo, kuo jis laikosi kiekvieną dieną. Pats Dario Martinelli yra gyvūnų teisių gynėjas, todėl apie tai išmano tikrai daug ir viską pateikia įdomiai bei tiksliai. Knygoje aprašoma ir tokios vertybės kaip atjauta ir panašiai, rašoma apie tai, kas yra tikras heroizmas.
Pati nesu vegetarė, valgau mėsą, tiesa, tik žuvį ar vištieną, tačiau, ši knyga mane taip sukrėtė, jog valgydama, visada mintyse kirba tai, ką perskaičiau. Ši knyga buvo viena iš tų nedaugelio mano gyvenime, kuri sugraudino savo žiauria tikrove, pateikta prieš akis. Autorius pateikė lentelę: skaičiai, pasaulyje nužudomų gyvūnų kiekvieną minutę. Pirmasis skaičius buvo beveik 30 tūkstančių vištų! Tai yra tiesiog žiauru. Ir kaip toliau įmanoma maitintis mėsa, kai žinai tokius faktus? Taip pat, autorius aprašė ir bandymus su gyvūnais, kaip jie yra laikomi ūkiuose, cirkuose ir pan. Ar žinojote, kad kai karvė negali pagimdyti veršiuko, jai yra per sunku, veršiukui prie kojų yra pririšamos virvės ir tempiamos su traktoriumi, taip išplėšiant karvei gimdą, o pats veršiukas neretai būna išplešiamas dalimis... Kaip įmanoma turėti tokį žiaurumą? Ir kas žmogui suteikė tokią galimybę kankinti ir atimti gyvybes kitiems gyvūnams?
Tiesa, knygoje nemažai politinių faktų ir apskritai politikos, kas truputį pavertė knygą nuobodžia, tačiau, nepaisant to, kiekvienas turėtų ją perskaityti, ypač ne vegetarai!

Mano vertinimas: 4/5


"Be abejo, iš meilės darysim klaidų, bet mylėti tikrai nebus klaida."

"Daryk, ką nori ir ką gali padaryti, bet daryk sąžiningai: visada bandyk suprasti kur esi, kur įsmeigei kuoliukus ir kas yra toliau už jų."

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“

Balys Sruoga "Dievų miškas"

Anos Frank Dienoraštis